Kartais vaikams daug lengviau sekasi perpasakoti tai, kas jau nutiko, negu sugalvoti kažką naujo.
Ši užduotis būtent tokia: prisiminti kažkokį nutikimą iš praeities.
Atlikome keliais etapais:
◦ Vaikai, prisiminkime kažkokį nutikimą iš praeities. Jo pasakoti nereikia. Tiesiog pagalvokite, kokį įvykį norėtume pakartoti?
◦ Dabar apgalvokime 4 ar 5 pagrindinius to įvykio elementus. Pavyzdžiui, mano istorija: kartą pas draugę pamačiau labai dvigubos sienelės puodelį. Pagalvojau kaip jis man praverstų lauke geriant kavą, kad ji greit neatšaltų. Buvo žiema, išėjau į lauką su vaikais pasivaikščioti ir staiga matau, kaip draugė atneša man garuojančios kavos būtent tame puodelyje! Tai kokie būtų pagrindiniai elementai, jeigu istoriją padalinčiau dalimis? 1. Puodelis 2. Svajonė apie kavą 3. Einu į lauką žiemą 4. Draugė atnėša kavą. Galėtų būti ir 5. Kaip jaučiuosi laiminga.
◦ Taigi, pagalvokite savo istorijų raktinius žodžius.
◦ Kiekvieną jų padarysime kaip atskirą aplikaciją – kortelę. Galite naudotis spalvotu popieriumi, žurnalų iškarpomis, piešti detales.
◦ Pirmyn?!
Viena serija pavyko su 4 kortelėmis, dariau kartu su dukra. Vėliau rodėme kitiems šeimos nariams, klausdami ar gali prisiminti šį nutikimą. Tai buvo žinia, kad laukiuosi. Vaikams pranešėme, kai nuvykome prie jūros.
Sūnus į užduotį pažiūrėjo kūrybiškai. Jis savo raktinius žodžius sudėjo visus kartu:
Dukrai patiko vizualus pasakojimas, tad ji sukūrė dar vieną kortelę, jau būsimai istorijai apie roko gitaristą vilką, kuriam patiko keliauti. Ypač po mūsų namus 🙂 skaidrė leido parinkti norimą foną, tad istorija gavosi labai gyva 👌
Korteles pasilikau ateičiai, nes tai puiki priemonė kurti naujas istorijas!