Rašau iš trijų vaikų mamos, visiškai pasinėrusios į žmogaus prigimties ir jo ugdymo sferą pozicijos. Tai mūsų atradimai ir pastebėjimai.
Rekomenduoju pirma perskaityti pirmąjį įrašą ,,Hiperaktyvus vaikas”, nes žemiau – tarsi papildymas.
Taigi:
Nr. 1 – pasitikrinti koks yra požiūris į vaiko aktyvumą. Ar mes jį baudžiame už tai, ar suprantame, kad tai normalus šių dienų reiškinys, kuriam tieaiog neturime pritaikyto pasaulio.
Nr. 2 – pastovi aktyvi veikla. Mums labai padeda orientavimosi sportas. Lavina tiek kūną, tiek atmintį, tiek intelektą. Nekalbant apie buvimą gryname ore, ištvermę bėgiojant ir susitelkiant į tikslą.
Skaičiau, kad jautriems ir hiperaktyviems vaikams neurologų rekomenduojamas ir plaukimas. Tačiau iš daug šeimų girdėjau, kad masinės plaukimo treniruotės kaip tik išderina vaikus. Labiau pasiteisina individualus ar laisvas plaukiojimas baseine.
Nr. 3 – aplinka. Svarbu stebėti kokioje aplinkoje gyvena vaikas, ar yra kas jį dirgina (garsai, vaizdai, kvapai ir pan.), ką jis žiūri, žaidžia, su kuo bendrauja.
Aš vaiką įsivaizduoju kaip kempinę, kuri į save sugeria visą ją supančią informaciją, netgi tada, kuomet pats to net nesuvokia. Kiekvienas dirgiklis turi atsaką ir palieką žymę. Čia ypatingą vaidmenį vaidina ekranai. Didelis kiekis informacijos stimuoliuoja smegenis, dažnai per stipriai. Vaikas nesugeba su ja susitvarkyti.
Didelį poveikį daro ir tam tikros aplinkos, žmonių susibūrimai, chaotiška atmosfera. Vaikai jautrūs žmonių nuotaikoms, elgesiui. Visais atvejais atstatyti pusiausvyrą mums padeda buvimas gamtoje arba filmai apie gamtą. Vaikas nurimsta, įsilieja į matomą gamtos harmoniją.
Nr. 4 – Taip pat, stengiuosi sumažinti dirgiklių. Pavyzdžiui, kompiuterinius žaidimus žaidžiame be garso. Muziką dažniausiai klausome be vaizdo. Įsigijome keletą sensorinių dalykėlių atsipalaidavimui. Pasiteisino lavos lempa. Savaitgaliais pasidarome muzikos terapiją arba kaip tik energingą vakarėlį (priklauso nuo bendros nuotaikos) su muzikiniu gaubliu. Dažniau būname vonioje, naudoju aromaterapiją. Vaikams patinka kvapų terapijos. Masažai. Ypatingai su sensoriniais kamuoliukais ir ,,sūrio” spaudimas, įvyniojimai į antklodes, prispaudimai pagalvėmis.
Svajoju apie pasunkintus žaislus, kurie manau padėtų sėdint susikaupti. Bet labai jau kainos neįkandamos, tad manau, gaminsimės savo. Pretendentus žaislus jau išrinkau. Laukia operacijos 😁.
Nr. 5 – Mokantis, susikaupti padeda aktyvios pertraukėlės. Galima pastebėti, kai vaikas ima blaškytis, praleisti raides, trypti kojomis. Mes kartais pabėgiojam po kambarį, pašokinėjam, padarome pritūpimus, palaipiojame kopetėlėmis.
Naujasis pasiteisinęs žaisliukas – balansinė lenta. Ne tik mankštoms, bet ir atsipalaidavimui, žaidimui.
Mėgsta vaikai ir balansinį kamuolį. Ypatingai, kai parodau kokį naują pratimą.
Pastebėjau, kad vaikams svarbu parodyti kokie egzistuoja nusiraminimo būdai, dėmesio pagerinimo technikos ir jie patys atsirenka kas tinka, o kas ne. Juk esmė yra išmokyti pažinti savo kūną, nes teks su juo gyventi dar ilgai.
Nr. 6 – Rutina. Ugdymas šeimoje suteikia laisvės, kuri kartais pakiša koją rutinai. Negyvename pagal laikrodį, bet tam tikri dalykai vyksta tuo pat metu ir matau kaip tai turi teigiamą poveikį. Pavyzdžiui, pietų pertraukėlė visada vyksta su arbata, užkandžiais ir kažkokia laida ar dokumentiniu filmu. Vakare, darbo dienomis, visada skaitau vaikams Harį Poterį, o jie tuo metu spalvina arba lipdo. Tylus perėjimas iš vakarinio chaoso po būrelių į miego rėžimą.
Penktadieniais – šeimos picadienio diena. Kepame patys picas ir žiūrime kartu filmą. Tokie maži dalykai, bet jie įneša vaikams stabilumo ir saugumo, todėl sumažėja noras ir spirgėti.
Nr. 7 – dėmesingumo ugdymas. Man gana nauja sritis, bet matau tame naudos. Viena yra pasakyti, kad esu šioje akimirkoje, o kita – tikrai joje būti ir jausti kas vyksta dabar. Naudojame dėmesingumą lavinančias knygeles, užduotis. Pradėjome pamokėles su kvėpavimu.
Nr. 8 – mityba. Komentarų manau net nereikia.
Nr. 9 – užduoties aiškumas. Šitai išsiaiškinau visai neseniai, kad vaikams, kurie pasigamina daugiau energijos negu sunaudoja reikalinga aiški kryptis, kur tą energiją panaudoti. Priešingu atveju tas perteklius verčia vaiką elgtis nesąmoningai, kartais net kvailai. Tad reikia turėti tai omenyje. Plačiau galima rasti knygoje ,,Mano vaikas varo mane iš proto”.
Tai tik mano asmeniniai pastebejimai ir atradimai.
Naujas pasaulis, nauji vaikai reikalauja ir naujo gyvenimo, naujo požiūrio 🙂
Aš darbą su vaikais matau kaip tinkamos atmosferos moderavimą. Kaip ir nėra laiko atsipalaiduoti, jeigu galvoju apie save kaip vienetą. Bet kai imu galvoti apie save kaip šios šaunios kompanijos dalį, tada visas aplinkos kūrimas įtraukia ir leidžia patirti be galo daug dalykų. Tame tarpe ir iš tikro atsipalaiduoti.