Montessori ugdymo metodas

imami-ugdymas-ir-auklejimas-namuose-montesori-skirtingi-pavirsiai-1

imami-ugdymas-ir-auklejimas-namuose-popiereliu-rusiavimas

imami-ugdymas-ir-auklejimas-namuose-montesori-siurskciosios-lenteles

imami-ugdymas-auklejimas-namuose-pratimais-su-objektais

imami-ugdymas-auklejimas-namuose-montesori-spalvu-palete

imami-ugdymas-ir-auklejimas-namuose-montessori-matematika-skaicius-ir-kiekis

imami-ugdymas-ir-auklėjimas-namuose-montessori-adata-siulai

imami-ugdymas-ir-auklejimas-namuose-rasymas-smelyje

Gimdamas kiekvienas žmogus atsineša savo ,,vidinio pasaulio planą”, kuris lemia jo raidą. Vaikas aktyviai bendrauja su aplinka ir taip pagal planą ugdo savo asmenybę. Šis vidinio pasaulio planas yra labai pažeidžiamas. Klaidingai auklėjant galima pakenkti vaiko asmenybės raidai ar net ją sustabdyti. Vadinasi, ugdytojui reikia taip formuoti aplinką, kad nebūtų trikdomas vaiko lavėjimas. Todėl auklėjantys asmenys turi gerai išmanyti vaiko vystymąsi, poreikius, o juos galima nustatyti vaiką atidžiai stebint.

Maria Montessori

M. Montessori atkakliai studijavo pedagoginę literatūrą. Ji pasitelkė savo medicinos, žmogaus psichologijos bei vystymosi raidos žinias, analizavo bei apjungė visą tyrinėtą literatūrą ir sukūrė unikalią ugdymo sistemą įvairiapusiškam ir harmoningam vaiko lavinimui. Šią sistemą pagrindė ne spekuliatyviais samprotavimais, bet mokslo principais gautais ilgų metų bandymais, tiksliais ir atsakingais pastebėjimų ir patyrimų rezultatais. M. Montessori atrado tam tikrus dėsnius, kaip vystosi vaiko intelektas, vaizduotė, formuojasi jo valia. Atrado vaiko jautriuosius periodus – vaiko vystymosi laikotarpius, kuomet jis lengvai ir su džiaugsmu išmoksta tam tikrų dalykų.

M. Montessori padarė didžiulę pedagoginę pažangą, o jos stebėjimo metodas ragino pirmiausiai pažinti vaiką jį atidžiai stebint. Pedagogė manė, kad būtina šio metodo sąlyga – vaikų laisvė veikti. M. Montessori tikėjo, kad tik laisvai ir nevaržomai veikiant ryškėja tikroji vaiko prigimtis, jo individualumas, galimybės. O vaikų psichologiją galima suprasti pirmiausiai būnant ne reikliu mokytoju, o kantriu stebėtoju.

Metodas seka natūraliu vaiko psichologiniu ir fiziologiniu vystymusi, todėl jį galima suskirstyti į šias pagrindines dalis:

praktinio gyvenimo įgūdžiai (motorikos);
pojūčių lavinimas;
kalbos lavinimas.

PIRMOJI GRUPĖ: praktinio gyvenimo įgūdžiai (motorika)

Montessori sukūrė praktinius pratimus, kad vaikai galėtų lavinti įgūdžius, reikalingus kasdieniniame gyvenime, tokie kaip patiekti maistą, nusiprausti, užsirišti batus ir pan. Tikslas buvo, kad vaikai pradėtų rūpintis savimi patys, nepriklausomai nuo suaugusių. Praktiniai pratimai buvo sukurti lavinti motorikos, raumenų, koordinacijos įgūdžius. Sėkmingai pritaikomi gyvenime pratimai vaikams suteikė nepriklausomybės ir pasitikėjimo savimi jausmą.

Kasdienio gyvenimo pratimai apėmė savęs nusiprausimą ir apsirengimą, stalo serviravimą bei maisto patiekimą, namų ruošą, sodininkystę, gimnastikos pratimus, judėjimą pagal ritmą. Naudodami rėmelius su audiniais, prie kurių prisiūtos sagos, užtrauktukai, kilpos, vaikai mokėsi įvairių būdų kaip palengvinti savo batų užsirišimą ar apsirengimą.

Praktinio gyvenimo įgūdžiai (darbas natūralioje aplinkoje)

Sodindami ir prižiūrėdami darželį, vaikai mokėsi apie natūralią aplinką. Montessori tikėjo, kad per sėklyčių sodinimą, augalo auginimą, buvo galima užmegsti ryšį su Gamta. Mažų gyvūnėlių auginimas mokykloje buvo pradžia į zoologijos mokslą, kartu augino rūpesčio ir atsakomybės jausmą.

ANTROJI GRUPĖ: pojūčių lavinimas

Montessori sukūrė pojūčių lavinimo priemones ir pratimus šiems įgūdžiams lavinti: spalvos ir atspalvio suvokimą, jautrumą kvapams ir garsams, bei sulyginti ir suvokti kontrastą. Montessori sukūrė ir priemonių naudojimo tvarką. Ji prasideda visa serija medinių cilindrų, kuriuos reikia įstatyti į tokio pat dydžio skyles mediniuose blokuose. Tada, iš dešimties rožinės spalvos, laipsniškai mažėjančių pagal dydį kubikų vaikas turi pastatyti bokštą, nugriauti jį ir pastatyti vėl iš naujo.

Papildomai yra naudojamos dešimt rudų medinių prizmių ir dešimt raudonų lazdelių, iš kurių vaikas pastato ilgus ir plačius laiptus.

Buvo naudojami ir geometriniai kūnai (piramidės, cilindrai, sferos), mažos medinės lentutės su šiurkščiu ir lygiu paviršiumi ir kitos lentutės, vienodų išmatavimų, bet skirtingai sveriančių.

Taip pat vienos iš priemonių buvo mediniai intarpai, mažoje spintelė su stalčiukais, kuriuose kiekviename iš jų buvo rinkinys geometrinių figūrų: mėlyni, skirtingų dydžių trikampiai, apskritimai, kvadratai. Visus intarpus rėikėjo išimti ir įstatyti atgal į tinkamas vietas rėmuose. Prie šių priemonių naudojo ir kortelės su tomis pačiomis figūromis.

Klausos suvokimui Montessori sukūrė seriją kartono cilindrų, pripildytų įvairiomis medžiagomis, kurios kratant skleidė skirtingus garsus. Taip pat kartu su medine lentele buvo naudojama muzikos tonų varpeliai. Lentelėje buvo pažymėta penklinė, o greta jos dėžutė su mediniais natų diskeliais, kad būtų galima pavaizduoti natas. Toniniai varpeliai buvo naudojami ugdant vaiko gebėjimą atskirti įvairius tonus.

Spalvų suvokimui buvo naudojamos 63 mažos lentelės, dengtos šilku. Rinkinį sudarė septynios spalvos ir kiekvienos spalvos devini atsaplviai, nuo šviesiausio iki tamsiausio.

Vaikas, dirbdamas su didaktinėmis priemonėmis, mokėsi atpažinti, grupuoti, lyginti panašius objektus ir išskirti juos iš jiems nepanašių objektų.

TREČIOJI GRUPĖ: kalbos lavinimas

Montessori tikėjo, kad vaikai skaitys ir rašys tada, kai bus tam pasiruošę. Todėl buvo reikalingi pratimai, padedantys pasiruošti. Atlikdama daugybę bandymų ji sukūrė priemones, palankias pasirengimui skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Tos priemonės buvo: šiukščiosios raidės, spalvotų kartoninių raidžių ir skaičių dėžutės, skirtingo ilgio bei skirtingų spalvų skaičiavimo strypeliai su kvadrato formos lazdelėmis, vaizduojančiomis skirtingus skaičius. Taip pat skirtingo ilgio vielutės su įvairių skaičių, skirtingų spalvų karoliukais.

Marija tvirtino, kad keturių penkių metų vaikai ,,spontaniškai linksta į rašymą”. Montessori manymu, rašymas ir skaitymas buvo plėtojamas esant artimiems santykiams. Norėdama paruošti vaikus, ji sugalvojo iš kartono iškirptas ir švitriniu popieriumi apklijuotas raides. vaikai lietė šias raides, mokytoja sakė raidės garsą. Šio proceso metu vaikai buvo mokomi rašyti raides judesiai, sekant raidės formas. Taip pat jų mintyse jau užsifiksavo ir raidės vaizdinė išraiška, bei jie sugebėjo atpažinti garsą.

Rankos lavinimui, jos paruošimui rašyti buvo naudojami metaliniai insertai. Savo šaltiniuose Maria labai aiškiai aprašo kaip naudojama ši priemonė.

Aritmetikos, skaičiavimo buvo mokoma komponuojant objektus atitinkamai pagal skaičius, matuojant juos (raudonos-mėlynos lazdelės).

Penkios didžiosios pamokos

Dvasingas M. Montessori ugdymo metodas ypatingai pabrėžė pagarbą vaikui, jo saviraiškai. M. Montessori tikėjo, jog vaikas yra pats savo individualios asmenybės kūrėjas, pats save kuria per tikslingai nukreiptą veiklą specialiai tam paruoštoje aplinkoje.

Auklėjimas – natūralus procesas. Kiekvienas vaikas turi savo vidinį mokymąsi. Vaiko dvasia – kitokia nei suaugusiojo. Pirmiausiai – tai „imlusis protas“, kurio dėka vaikas „geria“ visus įspūdžius. Ne suaugusieji formuoja žmogų, o vaikas kuria pats save. Esminis ugdymo principas- „padėk man tai padaryti pačiam paruoštoje aplinkoje.

Maria Montessori

Didžiosios pamokos yra svarbi ir unikali Montessori mokymo programos dalis. Šios pamokos pažadina vaiko vaizduotę bei smalsumą, motyvuoja ir skatina jį domėtis ir mokytis. Didžiųjų pamokų pagalba vaikai ugdomi suvokti pasaulį kaip visumą. Vaikus žavi visos kūrinijos tobulumas, gimsta daug naujų idėjų, medžiagos išradingumui ir naujovėms. Istorijose kalbama apie dalykus, kurie yra tiesiog kertiniai vidinio žmogaus vystymuisi.

Šios pamokos paremtos penkiomis didžiosiomis istorijomis, kurios ,,surinktos” iš Maria Montessori sūnaus atsiminimų. Maria nuostabiai išdėliojo svarbiausius kūrinijos etapus per istorijas vaikams, jos kalba lengvai suprantama. Maria buvo labai religinga, tad istorijose atsispindi religiniai terminai. Tačiau juos nesunkiai galima pakeisti moksliniais terminais. Šias istorijas paildo įvairios užduotys, ekperimentai, kas ir sukuria ištisą pamokų ciklą.

Pirmoji Didžioji pamoka: Visatos atsiradimas (neprofesionalus vertimas)
Antroji Didžioji pamoka: Gyvybės atsiradimas (neprofesionalus vertimas)
Trečioji Didžioji pamoka: Žmonijos atsiradimas (neprofesionalus vertimas)
Ketvirtoji Didžioji pamoka: Rašto atsiradimas (neprofesionalus vertimas)
Penktoji Didžioji pamoka: Skaičių atsiradimas (neprofesionalus vertimas)

Literatūra

„Il metodo“ („Metodas“) – toks Marijos Montessori pirmosios knygos pavadinimas. Joje 1909 metais pedagogė paskelbė pagrindinius savo pedagoginės koncepcijos teiginius.

Yra keletas knygos leidimų.

“Il Metodo” (“The Method”) pirmąją Marijos Montesori knygą anglų kalba radau audio knygos formatu (nemokamai):

https://archive.org/details/montessori_method_0906_librivox

Dar viena knyga, man pasirodė, kad lengviau skaitoma nei pirmoji, tai “Dr. Montessori’s Own Handbook” by Maria Montessori.

Maria Montessori “The absorbent mind” – tiesiog privaloma knyga, norint įgyvendinti Montessori principus. Knyga, apimanti vaiko raidą iki 6 metų, atskleidžianti jo pasaulio suvokimo niuansus ir pan. Tiesiog leidžia susipažinti kas yra vaikas.

Yra keletas leidimų.

Maria Montessori knyga “To Educate The Human Potencial”, išleista 1947 m. Indijoje. Knyga apie vaikų ugdymą 6-12 metų.

Ištrauka: „Vaikas turi mokytis per savo individualią veiklą, jam suteikiant laisvę pasirinkti tai, ko jam reikia, o ne būti nuolat klausinėjamam dėl savo pasirinkimo. Mūsų mokymas turi tenkinti tik psichinius vaiko poreikius, niekada jų nediktuoti. Kaip mažas vaikas negali nusėdėti ramiai, nes jam reikia patenkinti savo poreikį išmokti koordinuoti savo judesius, taip ir vyresniam vaikui, kuriam gali kilti smalsumas kaip ir kodėl egzistuoja viskas, ką jis mato, kurį jis patenkina atlikdamas tam tikrus veiksmus. Mokymo užduotis tampa nesudėtinga, nes mums nereikia parinkti, ko mokyti, o viskas turėtų būti vaiko akivaizdoje, kad patenkintų jo protinį apetitą. Jis privalo turėti absoliučią pasirinkimo laisvę, o tada, įsigydamas tam tikras norimas žinias, jam nereikia nieko kito, kaip tik pakartotinio patyrimo, kuris vis labiau pasižymės susidomėjimu ir rimtu dėmesiu.“

(Internete galima rasti nemokamą pdf versiją.)

Lietuvių kalba bibliotekoje pavyko rasti šias dvi: „Aš jau mokausi pats“ ir „Vaikų rengimas mokyklai (pagal Montessori)“.

Man tikrai jos padėjo, nes anglų kalba nėra gimtoji ir tam tikri moksliniai terminai labiau įsisavinami gimtąja kalba.

Radau papildomos medžiagos kaip organizuoti mūsų mokymosi aplinką. Serija video pamokų anglų kalba: MONTESSORI FOR EVERYBODY.

Iš asmeninės patirties...

Turėjau abejonės kaip suveiks aplinkos paruošimas, nes nežinojau, kaip mažojie reaguos į lentynose sudėliotas priemones. Tačiau viskas suveikė puikiai! Kaip ir aprašė pati Maria Montessori, naują priemonę pristatai vaikui, parodai kaip ją naudoti, pasakai koks tikslas ir padedi pasiekiamoje, matomoje vietoje. O vaikas kada norės paims ir treniruosis pats. Mat 3-6 metų vaikams visos didaktinės priemonės kruopščiai apgalvotos, kad vaikas pats atlieka klaidų kontrolę. Toks ir yra metodo sumanymas, kad vaikas pats atrastų sprendimus.

Apie didžiąsias pamokas gakėčiau daug rašyti… Istorijos apie visatą, žemės sukūrimą, pirmos gyvybės atsiradimą tikrai pakeitė mūsų tyrinėjamas temas, suteikė platesnį vaizdą tam, kas iš tikro yra svarbu tokio amžiaus vaikams. Puikiai pasitarnauja organizuojant temines veiklas, nes vaikas pats klausia kas jam įdomu.