Man svarbu, kad vaikai pažintų pasaulį įvairiuose lygiuose, išmoktų juos gerbti, vertinti ir žinotų, jog esame visos tos sistemos dalis.
Bundant gamtai, natūralu, kad labiausiai traukia į mišką pažvelgti į viską naujomis akimis.
Artėjant šiltąjam sezonui noriu pasidalinti priemonėmis, kurios labiausiai praverčia pažintiniuose pasivaikščiojimuose gamtoje.
- Didinamieji stiklai (skirtingo pritraukimo). Tokia priemonė leidžia pažvelgti į dalykus iš arčiau, net ir lengviau stebėti judančius objektus. Vaikas gali užfiksuoti kažkokius augalo ar vabzdžio bruožus, vėliau namuose pasitikrinti kas tai buvo.
- Žirklės ir peiliukai. Tenka padirbėti su kokia sudžiūvusia žole ar šaka.
- Nešiojamas mikroskopas. Gavome dovanų, dėl ko labai džiaugiamės. Visai kitaip viskas atrodo iš arti arti. Neseniai teko matyti sąmanas, ant kurių taip gražiai aplipę vandens lašeliai.
- Žiūronai. Tikrai vertingas dalykas, ypatingai paukščių stebėjimui. Būna vietų, kurių negali pasiekti, tad žiūronai labai praverčia. Įdomus vaizdas ir žiūronais stebėti mėnulį!
- Dėžutės, kibirėlis ar maišelis. Vaikai renka akmenukus, šakelias, kerpes, konkorėžius ir pan. Tad tikrai praverčia talpa, į kurią galima rinkti ir saugiai transportuoti namo :).
- Sąsiuvinys ir pieštukas. Ne visi vaikai tai mėgsta, bet maniškiai randa ką pasižymėti, pasipiešti. Praverčia kažkokiai informacijai fiksuoti.
- Telefonas arba fotoaparatas. Ne viską spėji sužiūrėti, kai kuriems dalykams pastebėti reikia laiko. Beto, telefone galima įsidiegti naudingų programėlių paukščiams ar augalams atskirti.
KNYGOS APIE GAMTĄ
Pažįstant mus supančią aplinką būtų sunku be knygų… Gamtos vadovai ir knygos papildo tai, ką matome, pastebime, o gal net padeda atrasti tai, į ką neatkreipiame jokio dėmesio.
Knygų į išvykas nesinešame kartu. Dažniausiai fiksuojame kamera, o grįžę ieškome ką pastebėjome. Nors šiemet labai noriu pabandyti paprašyti vaikų pratintis fotografuoti akimis ir papildomai piešti savo gamtos žurnaluose.
Nuotraukoje nesimato dar vienos nuostabios knygos: ,,Lietuvos gyvūnų dydžioji knyga”. Sūnus laiko savo asmeninėje bibliotekoje.
Kiek teko skaityti, tai vaikai įsimylėjo visas S. Paltanavičiaus knygas. Tad teigčiau, kad galima įsygyti bet kurią šio autoriaus knygą.
Dar vieną planuoju pasiskolinti (teko greit permesti akimis), pasirodė naudinga: Kur ieškoti rudojo lokio.
Labai, labai patiko knyga ,,GAMTOS SAITAI: vienas žymiausių Europos miškininkų kviečia pasigilinti į gamtos sistemas, dėl kurių įmanoma gyvybė Žemėje”. Peter Wohlleben. Nors knyga kaip ir suaugusiems, bet skaičiau garsiai vaikams. Daug sąsajų tarp visko atsirado.
Mažyliui skaitau šias dvi, tikiu, kad yra ir daugiau, bet šiuo metu naudojuosi jomis. Vyresnėliai irgi kartais prisijungia.
KAIP PRATURTINTI PASIVAIKŠČIOJIMUS GAMTOJE?
Visai neseniai žiūrėjome laidą ,,Gamtininko užrašai“. Tema buvo apie paukščius. Čepulis rinko geriausią ,,dainininką” gamtovizijoje.
Įkvėpti laidos, nuvykome į Juodlės pažintinį taką, pabandyti išgirsti savo regiono dainorėlius. Ir pavyko!
Supratome, kad paukščiai nuolat kalbasi aplink mus ir tai išgirsti vos imi klausytis. Vaikščiodami miške bandème atpažinti paulščių balsus. Pasinaudojome ir programėle BirdNet.
Pagauti azarto, pabandėme atrasti kažką naujo pasinaudojant visais 5 pojūčiais: kažką užuosti, pamatyti, paliesti, paragauti, išgirsti.
Tikrai labai maloniai nustebino atradimai, kai sutelki dėmesį į tą momentą. Įdomus eksperimentas 👍
P.S. Ne viskas taip tobula kaip gali pasirodyti. Nuotraukos neatspindi kiek kartų bandėme tyliai pasiklausyti paukščių, o vis kažkuris sukrebžda, sukalba 😁 Bandai kažką pamatyti, o kitas užstoja arba tempia į kitą pusę. Bet manau, kad viskas laipsniškai. Tai yra ugdymas.