Kaip jau rašiau, aplankėme Raudonės pilį, nuo kurios labai netoli ir Panemunės pilis.
Abi pilys statytos panašiame amžiuje (prie beveik 400 metų), tačiau stiliai labai skirtingi. Žinoma, Pamemunės pilis, pasak darbuotjų, atstatyta beveik iš griūvėsių prieš keletą metų baigta renovacija. Ši pilis priklauso Vilniaus dailės akademijai ir yra vertinga išlikusia 16-17a. sienų tapyba.
Mane asmeniškai labai teigiamai veikė atmosfera, gausios meno kūrinių kolekcijos, kurios labai organiškai derinosi prie visų spalvų ir atkurto dekoro.
Primame kambaryje, kuris ir buvo skirtas priimti svečiams, žiūrėjome pristatomąjį vaizdo įrašą su užduotimis. Vaikams tai pagyvino ekskursiją, mat reikėjo ieškoti tam tikrų dalykų (pavyzdžiui, nugriuvusio bokšto pamatų, vaisių ant karnizo, duonos kepimo pečiaus ir pan.).
Pamatėme didikų apdarus, kaip atrodė tualetai, virtuvė, požemio kalėjimas, bokštas, kuriame buvo ir biblioteka, vaistinės kambarėlis…
Kalėjimas 6 m gylyje bokšto apačioje 
Čia kepė duonas 
Virtuvėje realiai kvepėjo maistu ir girdėjosi įvairūs maisto gamybos garsai 
Vaistinėlės kambarys 
Restauruoti originalūs sienų dekorai
Pilį supa 5 tvenkiniai su perpilimais (vaikams buvo naujas inžinerijos atradimas). Galima pajodinėti poniais, yra restoranas bei viešbutis. Parke greta pilies gausu įdomių skulptūrų.
Man patiko šis patyrimas. Žinoma, negaliu palyginti su Anglijoje lankytomis pilimis. Tačiau maloniai nustebino toks istorinis paveldas Lietuvoje.
Suprantu, kad kai mokysimės istorijos, ši pilis tame kontekste atrodys dar kitaip, nes jau turime įrašyta įspūdį. O gal ir grįšime darkart 😉
Daugiau apie Panemunes pilį: