Jeigu galvojate, kad tik jums rugsėjis buvo sunkiai pažabojamas – tai tikrai ne. Pirmosios savaitės ar mėnesiai gali šiek tiek išgąsdinti. Bet kai žinai, jog tai tik ciklas, tarsi ratas, kuris atsikartoja ir atsikartoja… ir atsikartoja, tada supranti, kad amžinai tai nesitęs.
Ugdymas šeimoje iš tėvų pareikalauja nemažai resursų, tad svarbu ieškoti šeimai draugiško ritmo. Ne sprintui, o ilgai distancijai.
Tokios mintys man sukasi jau nuo pernai pavasario, kai vos tik baigusi mokslo metus pradėjau varstyti gydytojų kabinetų duris. Išsekimas. Vitaminų trūkumas. Per daug streso. Iš kur? Klausiau savęs.
Galiausiai supratau, kad kažkur pasislėpęs po skambiais žodžiais „o mes ugdome šeimoje“ tyliai gyveno bandymas savotiškai įtikti visuomenei, kuri tave spaudžia vos tik atveri savo namų duris. Šalia glaudėsi abejonė, ar tikrai viską darau gerai. Žodžiu, tik pasitvirtino tai, kuo visada labai stipriai tikiu – aplinka žmogų arba augina, arba užspaudžia.
Tad šiais metais mano visas fokusas – sustiprinti mane supančią aplinką taip, kad iš jos ne tik aš, šeima gautų jėgų, bet ir tie, kurie savo laiką skiriate skaitydami šias eilutes.
Resursas. Mūsų resursas – labai svarbus faktorius. Šiame kosminiu greičiu judančiame pasaulyje turime rasti laiko pavalgyti, išsimiegoti, ilgiau pasilepinti duše. Atrasti ritualus, kurie pabudina ryte ir nuramina vakare. O pats vertingiausias patarimas iš specialistų buvo – bent trumpam keisti aplinką. Nauja informacija, gauta per kūno pojūčius, priverčia smegenis nustumti visus rūpesčius šalin ir apdoroti naują informaciją. Kartais užtenka išeiti į kiemą, miesto gatvėmis pasivaikščioti, nauji kvapai, skoniai…
Prašau atleisti, bet tiesiog privalėjau nuo to pradėti. Įpročiai pagelbės, kai užklups tamsūs debesys.
DIENOS IR SAVAITĖS RITMAS
Tikiu, kad visoje planetoje nerasite dar vienos tokios šeimos, kuriai tiks mūsų planas. Bet galbūt kažkurie elementai tiks ir bus naudingi.
Bandžiau sukandusi dantis įsprausti dienas į tuos pernykščius dienos džinsus, bet niekaip. Resursai. Kartojau vis sau. Taigi vėl grįžau prie Charlotte Mason pagrindų, per kelias dienas suvalgiau tonas informacijos, savo užrašų, bet man taip svarbu, kad visi metai nebūtų tik lėkimas iškišus liežuvį, o metai, kupini nuolatinės kelionės link ryšio su vaikais, vyru, su pačiu gyvenimu ir savimi.
Taigi, dabar penkias dienas mes pradedame vienodai: skaitau garsiai pasirinktą knygą, matematika, lietuvių kalba, pertrauka, du papildomi dalykai (dažniausiai tai apjungia kelis). Kas toliau? Mama ruošia sočius pietus ir vakarienę, vaikams – laisvas laikas. O tada visi pajudame kas sau (būreliai) iki vakaro. Vakare prieš miegą vyresnis skaito savo knygas, mažesnieji klauso audio pasakų ir ramiai kažką krapštinėjasi.
O toliau aprašysiu detaliau, tad jeigu aktualu – tęsiame.
SKAITYMAS
Naujas pagerinimas mano pačios ritme – pavalgyti anksčiau pusryčius, kad būčiau laisva skaitymui. Tada ramiai pasidarau arbatos ir… neriam į istorijas.
Knygos: Michael Morpurgo „Gimęs bėgti“, Pasaulio istorija jaunajam skaitytojui / Ernst H. Gombrich“.
Mažesni vaikai atpasakoja žodžiu, kas juos palietė, kartais piešia, kartais kuria etiudus. Vyresnio kasdien prašau skirtingai (atpasakojimas raštu, interpretacija, perpasakojimas pasirinkto veikėjo akimis ir pan.). Taip ruošiamės rašinio rašymui.
Kartojuosi, bet kam įdomu „narration“ anglų kalba, įrašai: NARRATION
MATEMATIKA
Laikausi to paties principo kaip ir pernai:
- trumpai prisimename, ką mokėmės vakar (jeigu tai jungiasi su nauja tema);
- naujos temos išaiškinimas;
- užduočių atlikimas (būnu kartu);
- mintinis skaičiavimas (žodžiu).
Abiem vaikams tokia pati pamokos struktūra, tik antrokei – max. 20 minučių, penktokui kartais iki 35 užtrunkame.
LIETUVIŲ KALBA
Kol antrokė su manimi skaičiuoja, penktokas rašo mano ryte skaityto skyriaus atpasakojimą, interpretaciją ir pan. Tada susikeičiame: sūnus su manimi skaičiuoja, o dukrai – savarankiško skaitymo, „copywork“ laikas ir pertrauka. Ji įsitraukia į kokį žaidimą su mažiausiu broliu. Tai yra tai, ką vaikai geba atlikti savarankiškai.
Ketvirtadieniais kartu su vaiku skaitome diktantui skirtą tekstuką, aptariame rašybą. Penktadieniais rašome diktantą. Papildomai naudoju jų kūrybos tekstus gramatikai, dukrai padarau kopiją iš knygos ir, pavyzdžiui, tekste ieškome kalbos dalių ir pan.
ANGLŲ KALBA
Ilgas bandymų kelias atvedė prie suvokimo, kad daugumai vaikų anglų kalbą geriausia mokytis paraleliai su lietuvių kalba. Ta prasme, kad jie daug supranta ir geba kalbėti. Kad kalba neliktų tik šnekamoji, mes skaitome poeziją ir klasikinę literatūrą. Kelis kartus per savaitę po 5–10 minučių.
O pamokoms pasirinkau tokią seką:
- naujos temos aptarimas, naudojant Andrew Wright pateiktus žaidimus ir užduotis knygose „Creating Stories with Young Children“ ir „Games for Language Learning“ (pabaigoje įkėliau nuorodas į kelis mūsų užsiėmimus);
- penktokui – „Oxford Explore Project“ knyga klausymui ir gramatikai; antrokei – „Oxford“ serija jaunam skaitytojui, ten aiškinamės tarimą, rašybą, gramatiką;
- penktokui – žodžiai pagal temą ir „Cambridge A1“ žodžių sąrašas: persirašom į žodynėlį, mokomės, o kitą savaitę aš patikrinu (tada vėl gauna naują porciją kitai savaitei).
Be visa ko, kartais pažiūrime „Storyline Online“ kanalą (knygų skaitymas), dokumentiką ar kitokius vaizdo įrašus anglų kalba.
IR… KITI DALYKAI
Pirmomis savaitėmis kibau labai rimtai pagal vadovėlius, bet tada mačiau, kaip visi ėmėm vysti ant akių. Pats likimas tarsi išgirdo mano nerimą ir netikėtai skaityklėje pamačiau seniai skaitytą Sandra Dodd knygą „Big book of Unschooling“. Vat čia ir prasidėjo magija…
Neturime galimybės Lietuvoje visiškai „unschoolinti“, bet bent dalį dalykų galima mokytis per potyrius, per pomėgius ir galiausiai viskas suplaukia į tą pačią bendrojo ugdymo programą. O jeigu kyla klausimas – jis kilo ir man – „bet tai kaip išeiti temas ir pasiruošti testams nenaudojant vadovėlio?“, rekomenduoju Sandros knygą. O čia keletas užrašų skaitant ją:
- Learning, not teaching. Žiūrėti ne „ką šiandien turiu išmokyti?“, o „kas ir kaip šiandien mokomasi?“. Ji net siūlo tėvams sąmoningai keisti savo kalbą iš teaching į learning.
- Vaiko smalsumas yra pradžia. Unschooling neprasideda nuo tėvo parinkto turinio, kuriam paskui leidžiama pasirinkti „smagų metodą“. Pradžia yra vaiko interesas, klausimas ar realus poreikis.
- Tėvas nėra pasyvus. Sandra net sako, kad unschooling tėvai turi aktyviai „atvesti vaikus į pasaulį ir pasaulį pas vaikus“. Gyvenimas turi būti turtingas.
- Strewing – įnešti į aplinką kažką naujo ir įdomaus, nepaverčiant to pamoka. Daiktas, knyga, žemėlapis, filmas, nauja vieta, kitoks kelias namo, pokalbis… Vaikas gali tuo susidomėti arba visiškai ignoruoti.
- Connections. Tikslas nėra atskirai „padaryti istoriją“, „gamtą“, „geografiją“. Gyvenime jie jungiasi. Sandra pasakoja, kaip istorinis interesas natūraliai nuvedė iki geometrijos konstruojant istorinę palapinę.
- Neužmaskuoti curriculum kaip unschooling. Strewing nėra „man reikia, kad išmoktų apie Egiptą, todėl gudriai paliksiu Egipto knygą“. Tikslas – turtinga aplinka, iš kurios vaikas laisvai renkasi, o ne slapta sudėliota programa.
- Ir turbūt geriausia jos formulė pradedančiajam: „Read a little, try a little, wait a while, watch.“ Kitaip tariant: truputį paskaityk, truputį pabandyk, palauk ir stebėk.
THE END. JAU TUOJ
Ir turbūt svarbiausia, ką išsinešu iš šio rugsėjo – mūsų dienos ritmas neturi atrodyti kaip kieno nors kito.
Jeigu rugsėjį nepavyko visko sustatyti į vietas, nieko tokio. Gal net nereikia. Gal pirmiausia reikia šiek tiek pagyventi, pastebėti, kur šeima pavargsta, kas vaikus įtraukia, kada mums gera būti kartu, o kas nuolat kelia įtampą. Ir tada po truputį gludinti.
Kažką palikti. Kažko atsisakyti. Kažką išbandyti.
Man vis labiau norisi ne „spėti programą“, o sukurti tokį gyvenimo ritmą, kuriame ir programa po truputį įvyksta, ir vaikai turi laiko būti vaikais, ir mama vakare dar turi jėgų būti žmogumi.
Turbūt toks ir yra mano šių metų tikslas. Ne ideali mokymosi diena, o gyvenimas, kurio nereikia nuolat vytis.
Jeigu jūsų rugsėjis irgi buvo labiau dienų ritmo gludinimas nei gražiai sustyguota mokslo metų pradžia – jūs tikrai ne vieni. Dar tik pradedame. Ir kasdien galime pasidžiaugti, kad turime galimybę kurti kitokį pasaulį…
AKIMIRKOS…
P.S. Pridedu nuorodą į įrašą iš ugdymo šeimoje sąskrydžio, teko pasidalinti ir man patirtimi ->>>>> DUŠAS