Antra klasė
Kelis mėnesius sekėme savo susidarytu planu, keisdami ir derindami prie savo šeimos gyvenimo tempo ir galiausiai priėjau išvadų, kad rytai turi prasidėti nuo bendrų veiklų. Buvau susiplanavusi dieną pradėti nuo matematikos, nes protas būna aštriausias, bet praktika parodė, kad jeigu ryte nėra bendro starto – diena nebūna sklandi. Darbus tai pasidarome, bet kažkaip ir įtampos daugiau būna pas vaikus, ir nepakankamai gerai suskirstau dėmesį. Tad bendros veiklos dažniausiai susijusios būna su žmogaus pažinimu, emocijomis, palinkėjimais, pasvajojimais ir pan. O kartais tiesiog kokia kūrybinė užduotėlė. Nebūtinai visi bendrą darbą darome, bet turime vieną temą, kuria kalbamės ir dalyvaujame visi:
LIETUVIŲ KALBA
Lietuvių kalbai šis mėnuo (pagal vadovėlį) buvo skirtas suvokti perskaitytą tekstą, pažinti sakinio struktūrą, nepamiršti kaip rašome žodžius, atsakančius į klausimus ką ir kur. Tai mes savo ruožtu tai mėgiamus eilėraščius perrašinėjom, tai užduočių sąsiuvinyje užduotis atlikome.
Viena labiausiai patikusių eilėraščių knygų buvo Daivos Čepaiskaitės ,,Baisiai gražūs eilėraščiai”. Skaitėme, rašėme ir net dainavome! (Vėjų teatras sukūrė dainas ir spektaklį pagal šią knygą, dainelės ČIA).
O dar pasisekė, kad teatras su spektakliu ,,Baisiai gražu” ir į Šiaulius atvyko. Buvome visi pakerėti istorija ir jos meniniu apipavidalinimu.
Gavosi toks praktiškas literatūrinės kalbos grožio, jos panaudojimo įvairovės pristatymas vaikams. Super!
Dar vienas dalykėlis, kurį noriu pasidalinti, tai pirštų mankšta. Ilgiau rašant, sūnus ėmė sakyti, kad jam paskausta ranka. Maniau, kad išsisukinėja, kai pačiai teko tokį ilgoką tekstą ranka parašyti. Pajutau, kaip tam tikri plaštakos raumenys persitempia ir skauda. Purtyk nepurtęs.. Tada susirasome mankštelę pirštukams (Finger Fitness) ir kartojame kaskart prieš lietuvių kalbos pamokas. Tikslas – pastiprinti ir apšildyti raumenis. Šiai dienai rečiau girdžiu nusiskundimų. Ir smagiau pamoka prasideda 🙂
Labai pasigedau istorijų kūrimo laiko. Šį mėnesį praleidome šiuos užsiėmimus. Liga suvalgė laisvą laiką, mat reikėjo pasivyti svarbiausius dalykus. Nors aš jaučiu, kad būtent istorijų metas, o dar ir jų kūrimas – labai galingas įrankis perduoti žinias ir sužadinti tam tikrus pojūčius.
Džiaugiuosi, kad bent vaikų vaidmenų žaidimai įgavo ryškius kontūrus. O jie ir atsirado iš mūsų įdirbio.
Tarp kitko, pasidalinsime ir vienu žaidimu, kurį sukūrė mūsų tautiečiai. Jį rekomendavo man viena draugė, kuri dirba su vaikais, kaip veiksmingą priemonė vaikams, kuriems sunku nuosekliai pasakoti istorijas. Galvoju pamėginsime. Dukrai (5m.) jis labai patiko, o sūnus (8m.) jau užjautė pavojų, tad jam buvo pradžioje didesnis atmetimas. Todėl iš praktikos galiu pasakyti, kad ne visiems vaikams patiks. Reikia nusiteikti, pasiruošti žaisti tokį žaidimą, kaip sakoma ,,perjungti smegenis į kūrybinį mąstymą”. O tai padaryti galima kažkokiais kvėpavimo pratimais, net parastas suskaičiavimas iki 10 padeda atsipalaiduoti ir paleisti mintis, kurios sukosi galvoje.
Gal tai tik mūsų šeimos patirtis, bet pirmaisiais kartais vaikus gąsdino, kad teks prisiminti viską, ką kiti pasakys ir pan. Tačiau sekant instrukcijas, įtampa dingo ir kaskart gimdavo vis įdomesni pasakojimai.
Apie žaidimą: Visi žaidėjai padeda katinui Murkliui nukeliauti į jo svajonių pilį, kur sūriais lyja, kur pieno upės teka, kur siūlų kamuoliai ridinėjasi, o saulės šiluma taip kviečia snausti. Gyvenimas pilyje – katinų rojus ir tik išrinktieji kviečiami ten atvykti. Bet ir iš jų pilį pasiekia tik kūrybiškiausi, sumaniausi ir patys išmintingiausi katinai. Tik jie sugeba sukurti nepaprastą istoriją, sisidedančią iš žodžių apie gyvūnus ir augalus, daiktus ir spalvas – apie tai, ko gal net patys nei matyt nėra matę, nei girdėt girdėję. O svarbiausia – nesusipainioti tarp tų žodžių-žodelių, kad istorija išliktų graži ir nė vienas pasakojimo sakinys nepasimestų. Linksmas žaidimas, skirtas visai šeimai. Ugdo fantaziją ir kūrybiškumą, turtina žodyną, lavina atmintį ir pastabumą.
Šaltinis: https://logisshop.lt/produktas/o-buvo-taip/
MATEMATIKA
Šio mėnesio akcentai buvo sudėtis ir atimtis stulpeliu (kai suformuojama arba ne nauja dešimtis). Mums pasitarnavo Khan academy pamokos (nemokamos), viskas vizualiai paaiškinta, kaip tos dešimtys ,,pasiskolinamos” ir pan. Daug užduočių rašėme ant lentos. Net tas pačias iš pratybų sąsiuvinio mieliau atlikome kartu ant lentos. Manau, kad tas jausmas, kad dirbame kartu, sukuria visai kitokią nuotaiką.
Taip pat prasidėjo ir daugyba (naudojame seriją ,,Taip”). Labai padeda skaičiavimo žaidimai, kaip skaičiuoti praleidžiant skaičius kas 2 ar 3. Dažnai žaisdavom, kad sakau 2 ir sumušame rankomis, tada sūnus sako 4 ir sumušame. Taip galima skaičiuoti iki kiek nori. Mes sustodavome ties 50.
Mokantis daugybos dar padėjo pasakojimo žaidimai. Pavyzdžiui, voveraite parsinėšė 2 riešutus į savo drėvę. Kitą dieną ji parsinešė po 2 riešutus į 2 drėves. Iš esmės tai treniravomės atlikti veiksmus kaip 2+2+2 ir pan.
Dar pastebėjau, kad jeigu noriu, kad vaikas skaičiuotų mintinai ir kartu dar rašytų, dar ir užduotį skaitytų – tai vienu metu matau akyse pasirodo ,,Error” signalas. Vaikui visko per daug vienu metu. Todėl skiriu prioritetus: jeigu reikia, kad atliktų veiksmus mintinai – klausiu žodžiu, jeigu svarbu, kad paaiškintu uždavinio sąlygas – jis pats skaito, jeigu laviname rašybą ar veiksmų užrašymą simboliais – rašome. Kai vaikas įgunda, galima padidinti krūvį, bet vienu metu visko reikalauti mums nepasiteisino. Geresnių rezultatų pasiekiame paskirstydami prioritetus pagal tai, kas svarbu tą dieną. Vaikas irgi labiau motyvuojasi.
ŽMOGUS | EMOCIJOS
Man patinka tas išsireiškimas, kad svarbu laiku užpildyti žmogaus emocinį kibirėlį, tada jo diena bus visai kitokia. Tad rytais bandau pradėti nuo žaidimų, pratimų, kurie padėtų pasijausti saugiai, suformuotų dienos ketinimą ir pan.
Paprastai, kaip ir minėjau, kelis kartus per savaitę ryte žaidžiame stalo žaidimus, porą rytų skiriu emociniam intelektui ugdyti, kartais atliekame dėmesingumo pratimus, kurie finale nukreipti į grupinį darbą ir empatiją. Kartais tiesiog skaitome kokią knygelę ir kartu piešiame. Dėlionės labai gerai sutelkia visus į bendrą emocinį lauką.
Vienas iš mėgstamų vaikams stalo žaidimų ,,The Outfoxed”.
Apie žaidimą: Komandinis žaidimas mažiesiems detektyvams!
Dingo garsusis ponios Plumpert pyragas puodynėje ir dabar detektyvai stengiasi išspręsti bylą ir sugauti nusikaltėlį! Judėdami po žaidimo lentą rinkite įkalčius bei panaudokite įrodymų skaitytuvą, kad išsiaiškintumėte įtariamuosius. Jūs turėsite dirbti kartu ir greitai, nes lapė kaltininkė neša uodegą link savo olos! Ar jums pavyks sustabdyti alkaną chuliganę kol ji dar nepaspruko? O gal ji pergudraus jus?
Šaltinis: https://www.brain-games.lt/products/outfoxed-baltic
Kokiom temom bekalbėtume, vaikus labiausiai domina emocijos, santykiai su bendraamžiais, vidiniai pokyčiai (kaip kimta norai).
Pastaruoju laiku vis pabandome keletą pratymų iš knygos ,,Žaidžiu jausmus: pyktis“. Ir pastebiu, kaip pradeda atsirasti bendri tėvų ir vaikų taškai. Žinoma, nesu specialistė, bet mes ir ,,nelendame” per giliai. Bendrais bruožais pažinti save, savo emocijas ir kaip jas priimti – tai emocinio intelekto ugdymo pradmenys. Nuo to ir pradedame.
Vienas pratimų, kurį atliekame yra ,,Jausmų dienoraštis”.
Vakare, kai ,,pasigaunu” vaikus po vieną, mes pildome jų asmeninį dienoraštį. Aš klausiu klausimo ir rašau atsakymą, o vaikas tuo metu visus atsakymus (ar ką nori) piešia. Vėliau parašome datą ir susegame piešinį su tekstu kartu.
Patinka mums tas dienoraštis 🙂 ir laikas kartu, ir erdvė kiekvienam pasisakyti kas jį supykdė, kaip praėjo diena.
O klausimai, kuriuos naudojame:
1. Kaip praėjo diena?
2. Kas tau šiandien buvo svarbiausia?
3. Apie ką norėtum pakalbėti?
4. Dėl ko nerimauji?
5. Dėl ko pyksti?
6. Kas tau sunkiausiai sekasi?
7. Kas tau patinka labiausiai?
Kaskart atsakymai būna vis kitokie. Sunku kartais patikėti, kad tai, ko tu net nepastebi, kitam būna kertinis dienos akmuo.
PASAULIO PAŽINIMAS
Pirmuosius mėnesius skyrėme pažintis Visatą ir kaip susiformavo Žemė (remiantis Montessori Didžiosiomis pamokomis). O šį mėnesį atskleidėme naują puslapį – gyvybės pradžia.
Kadangi vakai jau buvo girdėję Antrąją istoriją apie gyvybės atsiradimą, tad nutariau kartu peržiūrėti filmą ,,The whole history of the Earth and life”. Filmas nemažai atitiko Montessori aprašyta seką, nebuvo teksto daug, tai su vaikais spėjome savais žodžiais vis pakomentuoti kas vyksta.
Po filmo vaikai panoro pasidalinti tuo, ką sužinojo. Kad būtų aiškiau pasinaudojome chronologiniu žemėlapiu, knygose radome gyvybės medį, gyvūnų karalystę ir t.t. Manau, kad tinka visa, turima informacija. Smagu, kai ji sugula į reikiamas vietas, nes jos matosi plačiame kontekste.
Prisiminėme ir Klaipėdos jūrų muziejaus ekspozicijas šia tema:
GYVYBĖ PRASIDĖJO VANDENYJE…
Kartais gali atrodyti, kad kartoti tą pačią temą neįdomu, bet iš savo patirties matau, kad tai – net labai įdomu! Vaikai kaskart kitu pjūviu į viską pažiūri, užduoda naujų klausimų.
Patirinėję augalų gyvenimo ciklus, kaip plinta sėklos, kokios sąlygos reikalingos jiems klestėti, pratęsėme savo projektą:
ŽEMĖS FORMOS | 2
Pakeliui link žmogaus evoliucijos dar atlikome įvairias užduotis labiau pažinti augalų gyvenimą. Dalį praktinių užduočių pasilikome pavasariui, kuomet vaikai patys sės augaliukų sėklas, sodinukus vešis į savo darželį ir t.t.
MENAS
Mes šį mėnesį išbandėme kiek kitokį būdą dailės pamokoms. Atradome youtube kanalą (Lets make art) su pamokėlėm ir vaikams labai patiko!
Atėjęs šltukas įkvėpė pasigaminti žibintus..
POPIERINIAI ŽIBINTAI
O šis užsiėmimas kilo iš emocinės trinties. Juk būna visokių emocijų, o mes visas jas priimame ir mokomes ką su jomis daryti.
VIDINIO ŽMOGAUS PORTRETAS
PAPILDOMA INFORMACIJA
Dar nevėlu prisijungti 🙂
Šiais metais vaikai prašė nenutraukti šeimos iššūkio. Ilgai svarsčiau kokią čia kryptį pasirinkti. Pirmaisiais metais programa buvo paruošta šeimos bendrumo tema (galima rasti ČIA), antrais metais – labiau pažinti vienas ir papasakoti apie save (galima rasti ČIA).
Trečiasis advento kalendorius gimė iš poreikio sujungti tradiciją su šių dienų realia situacija. Kažkaip nuo vaikystės man Kalėdų metas – tai vienokių ar kitokių stebuklų metas. Lauki to. O tas laukimas, toks savotiškas pasiruošimas ir, kaip sako mūsų tradicijos, galimybė su kasdien gaunama prasminga žinute patobulėti dvasiškai. Tapti kitokiu žmogumi.
Vis sunkiau šiuolaikiniame pasaulyje darosi išlaikyti šeimos branduolį, užtikrinti vaikams vidinę ramybę, sukurti tarpusavio ryšį. Šio kalendoriaus tikslas – padovanoti šeimai kasdien po vieną dovaną – įrankį – kuri juos gali suartinti, o gal net sujungti iš naujo!
Nebūtina turėti žaidimo lentos (pridėta prie kortelių), galima tiesiog kasdien imti korteles ir atlikti užduotis.
Mes sau asmeniškai sukūrėme popierinį žaidimų lauką, kuriame bus galima stebėti kaip sekasi, ar visi šeimos nariai dalyvavo, beje tokį variantą galima panaudoti ir be advento kalendoriaus. Bet kada, kai norėsis sukurti namuose artimesnė atmosferą.
Juk ir žaidimo tikslas – kurti gerą nuotaiką!
Nustebsite gal sužinoję, kad tik žaidimas augina žmogų. Todėl labai svarbu, kad visi dalyvaujantys dalyvautų savo noru, nes kur atsiranda prievarta, ten žaidimas baigiasi. Dingsta ta potenciali magija, kuri galėtų realizuotis, jeigu mes nuolat sąmoningai ją vystytume.
Žaidimą sudaro 24 korteles (su užduotimis), pristatomasis laiškas šeimai ir žaidimo lenta su 24 ėjimo laukeliais.
Planuoju dėti koreteles į advento kalendorių, tad papildomai (ne kiekvienai dienai) įdėsiu po staigmenėlę.
Mūsų šeimoje dabar kūribinių išraiškų paieškos, kurios, matyt, paveikė mane labai stipriai, tad panorau ranka pieštų kortelių. Proceso eigoje atsirado skaitmeninis papildymas. Tikiu, kad toks stilius ne visiema bus tinkamas, bet vistiek noriu pasidalinti su šeimomis, kurios nebenori laukti, nori veikti ir kurti savo gyvenimą patys!
ADVENTO KALENDORIUS – ŽAIDIMAS ŠEIMAI
Tiek akimirkų ir pamąstymų iš mūsų mėnesio!
Žengiame į gruodį…
