Kartais užsimirštame, kad žmogus nenustojo tobulėti. Kaskart vis atrandama naujų ir naujų faktų apie žmones, mus supančius dėsnius.
Tapusi mama, nekart girdėjau patarimus nenešioti vaikų, dar nuo kūdikystės pratinti juos miegoti lovelėje ir pan. Galbūt seniau ir buvo priežasčių taip elgtis, bet šiandien specialistai teigia, jog kaip tik reikia kūdikiui skirti daug dėmesio, glostymo, mylavimo. Nepalikti vieno per ilgai, nuolat kalbinti, šypsotis, bendrauti ramiai. Kiek įmanoma nešiotis vaikelį visur kartu su savimi. Vaikučiui reikia saugumo jausmo, kad jis galėtų sveikai vystytis.
Deja vis dar mažai mokoma koks ypatingas yra mamos ir kūdikio ryšys. Bet džiugu, kad šiuolaikinės mamos domisi tuo ir keičią požiūrį.
Pamenu kiek daug sulaukdavau neigiamų gatvėje komentarų, pamačius mane su vaikeliu nešioklėje. Vienas geriausių buvo: ,,Koks siaubas! Negi tavo vyras neturi pinigų nupirkti vaikui vežimėlį?!”. 🤣 O aš kiekvienà sekundę stengiausi apgaubti vaikelį šiluma ir švelnumu.
Nors pripažinsiu, keisti komentarai ir spaudimas iš aplinkos kartais priversdavo jaustis nesmagiai. Bet esu dėkinga žmonėms, kurie vis priminė, kad mažyliui šis etapas labai sudėtingas: jis devynis mėnesius gyveno mamos pilvelyje, o gimus, iškart jį atakuoja milijonai bakterijų, kyla dugybė naujų pojūčių, reikia išmokti kvėpuoti, žįsti, judėti, baugina nepažįstastami reiškiniai. Todėl pirmaisias mėnesiais jam labai reikia mamos artumo.
Priminė, kad pirmus metus – kuo mažiau kitų rankų čiupinėjimo ir kuo daugiau ryšio su mama (tiek fizinio, tiek emocinio). Vaiko emocinė būklė lemia jo tolimesnę raidą, tad, manau, išgirsusios komentarus, kad per daug nešiojame, supuojame, myluojame vaikelį, neturėtume jausti spaudimo pasiteisinti kitiems ar dėl to gėdytis. Juolab bijoti! Verčiau didžiuotis tuo, kad kuriame ryšį su vaiku ir galime mėgautis šiuo ypatingu laiku, kai mama ir vaikas gyvena tarsi vienas organizmas, palaikantis vienas kitą ir padedantis vienas kitam tobulėti.
Nepamirškime to! 🙏🏻🖤
