Pastaruoju metu mokausi pažvelgti į viską kitomis akimis. Ir sekasi … vidutiniškai. Vis išlenda ,,išmintingoji aš”, kuri viską išmano geriausiai. O ypač kaip auklėti vaikus. Kitų.
Kaip kartais juokauju pati su savimi: ,,Mani vaikai tai šaunus, bet va kaimynai turėtų padirbėti”.
Aš suprantu, kad šių dalykų kaip ir nekontroliuojame, jie tiesiog gyvena mumyse ir tam tikrose situacijose išryškėja. Tačiau turiu prieš akis vaizdinį žmogaus, kuris yra lankstus, supratingas, jų nesmerkia, nemenkina, nes suvokia kodėl žmonės elgiasi taip ir ne kitaip. Noriu to pasiekti.
Kuo toliau aiškinuosi kaip būti tokiu žmogumi, tuo labiau suprantu, kad visas gyvenimas toks subtilus. Aš matau labai mažai tikrojo vaizdo, todėl negaliu nei tinkamai patarti, nei komentuoti.
Pavyzdžiui, matau žaidimų aikštelėje vaiką ir mamą. Vaikas stumdo kitus vaikus, cypia, reikalauja dėmesio. Kokia pirma reakcija?
,,Negi ji nemato, ką jos vaikas čia išdarinėja?”.
Ji mato. Turbūt miršta iš gėdos, įtampos ir aplinkinių reakcijų.
Dažnas žmogus nesikuklina ir imasi auklėti svetimą vaiką. Juk viskas taip paprasta: tereikia sugėdyti, išgąsdinti ar duoti saldainį. O kas toliau? O toliau jau nelabai įdomu, nes vaikas lieka su savo mama. Su mama, kuri stebi vaiką ištisą parą. Ji juo gyvena, nemiega naktimis, ieško įvairiausių būdų užmegzti kontaktą ir susikalbėti. Galbūt ji net dabar išbando kokį naują auklėjimo pratimą. To nesimato, mes nežinome, nepažįstame to vaiko, bet leidžiame sau kritikuoti ir patarinėti mamai kaip ji turėtų elgtis.
Esu ne kartą buvusi tos mamos ,,neišmanelės” vietoje, kuomet nepažįstami žmonės staiga ima auklėti mano vaikus pagal savo pažiūras, bando juos įkišti į savo pasaulio suvokimo rėmus. Vaikai sutrinka. Aš taip pat. Jausmas nemalonus.
Todėl ir bandau išmokti suvaldyti tai, kas mumyse egzistuoja natūraliai. Noriu leisti kitiems vystytis, neatimti laisvo pasirinkimo. O ir pats auklėjimas – tai nuolatinė tėvų ir vaikų tarpusavio sąveika, o ne dresiravimas dėl patogumo.
Mokausi laikyti lėžuvį už dantų, įvertinti bet kokias kitų pastangas padaryti ateities pasaulį geresniu. Net jeigu tai kardinaliai prieštarauja mano suvokimui.