Ne kartą esu rašiusi, kad man šeima nėra tik fiziniai žmonės, gyvenantys po vienu stogu. Tai kur kas daugiau. Kiekvienas savo pastangomis, požiūriu į kitus, įsijungimu į bendrus artimųjų reikalus sukuria lauką tarp mūsų, kurį vadiname šeima.
Ir kai jau toks darinys yra, prasideda linksmieji kalneliai! Nuolatos pas kiekvieną kinta poreikiai, nuotaikos, nuomonės. Atrodo, jau atradome aukso viduriuką, jau susikalibravome ir ,,šast” kažkuriam šovė į galvą nauja mintis ir vėl suirutė, vėl bandome atrasti visiems gerą tašką.
Ir dėl to šeima ir yra gyva. Tas nuolatinis bandymas susijungti į stiprų šeimos branduolį duoda gyvybinės energijos, tikros laimės pojūtį, net tada, kai esame galbūt išsekę, nekūrybiški ir jaučiame, jog kažkas mus stabdo.
Bet kiekviena asmeniškai ir kartu įveikta tokia būsena mums atveria naują sąmoningumo lygį, kuris mus augina. Tokie atradimai – tikros gyvenimo dovanos!
Mes šeimoje tikime, kad žmogui šeima – tai vienas svarbiausių dalykų, kuris ir augina, ir globoja, ir palaiko tave visą gyvenimą.