Pagalvokime, ar vaikas gali žinoti ko jis iš tikrųjų nori, jeigu jo auklėjimas vyksta per mobilujį telefoną? Moderniame pasaulyje nei tėvai, nei mokykla nesugeba aplink vaiką suorganizuoti tinkamos aplinkos, kuri išlaisvintų tikruosius jo pomėgius, potraukius ir talentus. Galų gale, aiškiai nusakytų kokį vaidmenį gyvenime turi atlikti vaikas.
Štai kodėl vaikai nori to, kuo juos maitina ,,telefonai”.
Kai vaikas praleidžia daug laiko tėvų apsuptyje, jis įgauna tinkamo elgesio šablonus, jame įsirašo labai svarbūs bendravimo, rūpesčio bendru pavyzdžiai, kurie nepamainomi kuriant laimingą ateitį. Jis pamato kaip kuriama šeima ir santykiai joje. Dar daugiau, jis pats tame procese dalyvauja ir perduos savo patirtį savo vaikams.
O jeigu to nėra, jeigu vaikas net nežino ką veikia jo tėvai visą dieną, jų nemato, nebendrauja, tada jis gyvena natūralioje tėkmėje, kurią suformuoja nuomonių formuotojai, verslininkai ir visi, kas tik gali pasinaudoti naiviu, atviru ir nesaugomu vaiku.
Paseka to, vėliau kyla kaltinimai, kad visuomenė tampa vartotojiška, nemąstanti apie tvarumą ir Žemės gerovę. Bet kaip įmanoma mąstyti kitaip, jeigu nebuvo ir nėra tinkamo visuomenės auklėjimo nuo pirmųjų dienų?
Visos mados, dirbtinai aukštinamos vertybės tik dėl pelno, asmeninio verslo klestėjimo, valsžios ar šlovės, kuria iliuzinį pasaulį, kuris taip stipriai atitrūkęs nuo tikrojo žmogaus vidinio poreikio. Užkrėčiame vienas kitą beprasmiais norais ir priverčiame jų bepaliavos vaikytis. Įvarome save į situacijas, kuriose niekas nebetenkina, niekas neįtinka, net patys sau imame nebepatikti. Vidinis nepasitenkinimas auga. Auga ir vienišumo bei susvetimėjimo jausmas. Ir viskas tik dėl to netikro pasaulio, kurį dekonstruojame vienas kitam visais kanalais.
Galvoju apie vaikus, būsimus tėčius ir mamas, ir labai noriu, kad jie žinotų, jog yra ir kitoks kelias. Noriu, kad jie mokėtų atskirti savo norus nuo norų, kuriuos pasigauna iš kitų. Noriu, kad pažintų mus supančius dėsnius ir suvoktų kaip viskas veikia. Noriu, kad jie žinotų ko jie iš tikro nori ir turėtų įrankius tam pasiekti.
Ir tokiam tikslui man negaila savo laiko ar dalies asmeninio gyvenimo, nes tai viena vertingiausių ir prasmingiausių mano atliekamų pareigų.
