Arba yra sužadinamas dirbtinai.
Kartą pažįstamas dailininkas kalbėjo apie įkvėpimą. Jo pozicija buvo: ,,Koks įkvėpimas? Nieko nelauki. Imi teptuką, dažus ir eini dirbti”. Čia tai dvasia! 🙂
Taip ir su moliu pas mus nutiko. Kurį laiką nelipdėme iš molio, o dabar mažiukui paaugus, manau, pats tas laikas įdarbinti mažus pirštukus. Tik kaip vyresniems tą žavesį sugrąžinti?
Kartais užtenka naujo peiliuko ar pagaliuko – tada norisi išbandyti ir pritaikyti. Tada ieškai idėjų kur panaudoti naujas detales.
Šįkart įsigijome molio išspaudėją (nežinau tikslaus pavadinimo). Toks kaip metalinis švirkštas, su keičiamais antgaliais.
Tai ši priemonė subūrė mus visus aplink stalą bandyti, kurti, mąstyti.
Kalakutas – vazelė
Tai nebus tikra vazelė, nes neturime molio degimo krosnies, bet sausos gelytės uodegoje atrodo gražiai!
Pirmiausia iš molio pasidarome kūgio formos pagrindą.
Iš viršūnės pagaminame galvą ir snapą, o apačią lenkiame į viršų, suformuodami uodegą.
Padarome skylutes, dekoruojame. Molio klijai – vanduo. Tik be per daug :))
Pakeliui procese gimė ir kitokie lipdiniai. Visi džiūna ir galbūt bus dekoruojami akrilu.
