FILMAI MOTERIMS

Iš kur pasisemti įkvėpimo? Kartais geri filmai suteikia vidinį postūmį ir drąsos pakeisti kažką savo gyvenime. Kartais taip įsijauti į herojų gyvenimus, jog kartu su jais atrandi atitikimų ir savajame. Kartais gera tiesiog pasinerti į kito gyvenimą, savajam paspaudus pauzę.

Keletas filmų, kuriuos laikau labiau moteriškais. Na, žinote – dėl dramos bei moteriškų mąstymo vingių 🤭

Beje, esu skaičiusi mintį, kad moters pasaulis – tai jos vidinė būsena. O nuo jos priklauso, kaip ji mato viską aplink. Tarsi vidinis klimatas, kuris užkrečia ir kitus. Ir kai viduje atsiranda aiškumo, įkvėpimo ar švelnumo – aplinkinis pasaulis kažkaip natūraliai ima į tai atsakyti.

Todėl kartais viskas prasideda nuo nedidelių postūmių – net ir per filmą. Ne tam, kad pabėgtum, bet kad grįžtum šiek tiek labiau sava.

Aš įkvėpimo radau šiose istorijose:

A Little Chaos

Moteris sodininkė sulaužo Versalio rūmų etiketo taisykles, kurdama grožį ir atrasdama meilę.

Kate visada pademonstruoja savo vidinę jėgą ir užsispyrimą.

The Joy Luck Club

Keturių kinų imigrančių ir jų dukrų istorijos atskleidžia kartų skirtumus, motinystę ir tapatybės paieškas.

Nežinau kiek netekau ašarų, taip gera buvo pabūti tarsi pokalbio viduje…

The Dressmaker

Stilinga siuvėja grįžta į gimtąjį miestelį atkeršyti – su siuvimo mašina ir paslaptimis.

Stebėjau filmą ne per keršto prizmę, o labiau kaip moterys dėl savo intereso greit viską perverčia kitaip.

Lee

Tikra istorija apie „Vogue“ karo fotografę Lee Miller – moterį, kuri pasirinko matyti tiesą iš arti.

The Duchess

Aristokratės gyvenimas tarp šlovės, meilės ir aukojimosi – kai tavo laisvė baigiasi ten, kur prasideda kostiumas.

Joy (Džoja)

Vieniša mama, kuri nepaisydama visko tampa sėkminga išradėja – tikra istorija apie atkaklumą.

O mane dar palietė veikėjos sekinama kelionė iki momento, kuomet suvokia, jog gana pataikauti kitų gyvenimams, reikia kurti savąjį.

Eat Pray Love (Valgyk, melskis, mylėk)

Išsiskyrusi moteris keliauja po pasaulį ieškodama savęs – Italijoje, Indijoje ir Balio saloje.

Kadangi tai sukurta remiantis tikra istorija, tai nemažai momentų filme (ar knygoje) jauti, jog tam tikri augimo etapai yra bendri visiems. Norisi pasakyi: ,,Ei, ir aš ten buvau (ne fiziškai :)”.

Becoming Jane

Jaunos Jane Austen gyvenimo drama – kai meilė ir rašymas išsiskiria skirtingais keliais.

Negaliu įvardyti tiksliai, tačiau įkvėpė tam tikrais subtiliais veikėjos niuansais.

Begin again

Buvusi dainininko draugė ir kritęs muzikos prodiuseris Niujorke netikėtai pradeda kurti muziką, kuri atveria naują gyvenimo kryptį jiems abiem.

Kai viskas sugriūva – karjera, santykiai, planai – ši istorija primena, kad nauja pradžia gali būti net geresnė nei sena sėkmė. Ir kartais reikia viską kurti ne iš naujo, o iš savęs.

Pride and Prejudice (Puikybė ir prietarai)
Jane Austen romano ekranizacija apie Lizę Bennet ir jos santykius su išdidžiu ponu Darcy – meilė, prietarai ir vidinis augimas XVIII a. Anglijoje.

Labai patiko ir knyga, pirmiausia ją ir skaičiau. Galbūt nieko revoliucijoningo, tačiau įkvėpė Elizabet orumas, pažintis su anglų aukštuomenės kultūra, net jeigu ji ir kiek pagražinta.

Last Night
Vienos poros santykių krizė išryškėja per vieną naktį – kai vyras išvyksta į komandiruotę su kolege, o žmona netikėtai susitinka praeities meilę.

Apie tylias vidines kovas, pagundas ir sprendimus, kurių niekas nemato. Šitas filmas kelia klausimą: ar tikra ištikimybė visada yra išorėje, ar galbūt – visų pirma – mintyse?

Žiūrėdama galvojau, kodėl žmonės taip stipriai pasitiki savimi, manydami, jog galima apieti savo prigimtį. Ypatingai vyrams (šiame filme). Kaip svarbu vengti aplinkų, kurios tave įtraukia, net tada, kai tau atrodo nesinori.

Me Before You
Jauna moteris ima slaugyti paralyžiuotą vyrą – tarp jų užsimezga ryšys, kuris pakeičia abiejų gyvenimo suvokimą ir pasirinkimus.

Knygoje labiau atsiskleidžia skirtumai tarp išsilavinimo, gyvenimo būdo ir pan. Bet ir filme įdomiai dėliojasi visa istorija. Po filmo liko jausmas – ar tikrai džiaugiamės tai, ką turime? Jeigu netektume vienas kito? Jeigu ištiktų nelaimė?

Atonement (Atpirkimas)
1930-ųjų Anglija. Vienas neteisingas mergaitės kaltinimas sugriauna dviejų įsimylėjėlių gyvenimus – pasakojimas apie meilę, kaltę ir atpirkimą.

Man patiko knyga, mokiausi kaip suformuotas romanas, siužetas, istorija… Kartais vienas veiksmas – ar net tik žodis – gali pakeisti daugelio likimus. Šis filmas skaudžiai gražus, bet įkvepia atsakingiau žiūrėti į tai, ką sakome, kuo tikime, ką pasakojam sau ir kitiems.

Pateikiau šiuos filmus kaip moterims, nes dažnai vyrams dramos su moterų vidiniais išsiaiškinimais nelabai patinka, nors iš šio sąrašo būtų galima kartu pažiūrėti ,,Last night” (apie atvirumą poroje, emocinius poreikius, tylią distanciją, kuri kartais atsiranda tarp žmonių), ,,Atonment” (pagrindas pokalbiui apie atsakomybę santykiuose ir kiekvieno žodžio svorį), ,,Begin again” (
apie sveiką augimą šalia vienas kito, vidinę nepriklausomybę santykiuose), ,,Joy” (apie partnerio palaikymą, nepriklausomybę, savo vietos paiešką poroje), ,,Eat, pray, love” (apie santykio krizę, susvetimėjimą, atsakomybę už savo vidinį pasaulį).

Beje, esu rašiusi apie tuos filmus, kuriuos sąmoningai rinkomės kartu, jog galėtume aptarti tam tikras situacijas tarp žmonių:

FILMAI TĖVAMS | POKALBIAMS APIE SANTYKIUS