Etika/dailė
Šią savaitę su vaikais tyrinėjome kūrybingumą ir vaizduotę – kalbėjome apie du jų tipus: atkuriamąją ir kuriamąją. Norėjosi, kad jie ne tik išgirstų skirtumą, bet ir pajustų jį patys per veiklą. Atlikome tokią seriją žaidimų:
Žaidimas „Dvigubas piešinys“
Pirmiausia vaikai gavo nupiešti daiktą, kurį jau gerai pažįsta – vienas pasirinko obuolį, kitas dviratį, o mažasis piešė šunį. Jie atkartojo tai, ką buvo matę šimtus kartų, todėl piešė užtikrintai.
Po to pasiūliau „sumaišyti“ realybę su fantazija: obuolys su sparnais, dviratis, plaukiantis upe kaip valtis, šuo su žuvies uodega. Kambaryje iškart pasidarė gyva – atsirado juoko, nustebimo, net pasakojimų apie „kur tas skraidantis obuolys nuskrido“.
Per refleksiją kalbėjomės, kad piešti pažįstamą daiktą buvo paprasčiau, bet kurti naują – daug įdomiau, nes vaizduotė tarsi atidarė duris į kitą pasaulį.
Žaidimas „Vaizduotės teatras“
Vėliau išbandėme trumpą vaidybos užduotį.
Pirmiausia vaikai suvaidino paprastą situaciją – kaip eina į parduotuvę. Buvo viskas labai pažįstama: piniginė, krepšelis, kasininkė.
Po to tą pačią sceną perkėlėme į Mėnulį. Parduotuvėje neliko gravitacijos, prekės sklandė ore, o pirkėjai buvo gyvūnai. Iš pirmo žvilgsnio tas pats veiksmas, bet viskas tapo žaidybiška ir kūrybiška.
Aptardami kalbėjomės, kad „vaizduotė“ – tai galia pamatyti įprastus dalykus naujai.
Žaidimas „Kas mano dėžutėje?“
Galiausiai paėmėme dėžutę su keliais kasdieniais daiktais – pieštuku, šaukštu ir sagute.
Kiekvienas vaikas traukė po vieną daiktą. Iš pradžių apibūdino jį taip, kaip yra – tai buvo „atkuriamoji“ dalis.
O tada prasidėjo smagiausia – „kuriamoji“. Pieštukas virto raketa, šaukštas – žibintuvėliu po vandeniu, o sagutė – stebuklingu mygtuku, kuris iškviečia draugą, kai pasidaro liūdna.
Pajutau, kad vaikai ne tik kūrė istorijas, bet ir pradėjo mąstyti kitaip – laisviau, drąsiau, su daugiau pasitikėjimo.
Tai buvo labai gyva ir įkvepianti diena. Pastebėjau, kad kai leidžiu vaikams išbandyti ir „atkuriamąją“, ir „kuriamąją“ vaizduotę, jie ne tik išmoksta skirti realybę nuo fantazijos, bet ir suvokia, jog kūryba yra gamtos dalis – kaip kvėpavimas, kaip judėjimas, kaip šviesa.
