Su žemėlapiais esame dirbę ir anksčiau, tačiau šiais mokslo metais norėjosi į istoriją pažvelgti per platesnį kontekstą – kam žmogui apskritai prireikė žemėlapių ir kaip jis mokėsi pažinti bei vaizduoti pasaulį.
Apžiūrėjome įvairių laikotarpių senovinius žemėlapius, kalbėjomės apie tai, kodėl jie taip skiriasi nuo šiandieninių. Vaikams ypač įsiminė viduramžių žemėlapiuose pieštos jūrų pabaisos ir kitos keistenybės. Svarstėme, kaip žmogui suprasti, kur jis yra ir kur keliauti pasaulyje be palydovų, Google Maps ar net tikslių žemėlapių. Pažiūrėjome keletą vaizdo įrašų apie senųjų žemėlapių kūrimą ir orientavimąsi.
Po to žinias perkėlėme į žaidimą – kūrėme savo fantasy pasaulio žemėlapius. Pirmiausia vaikai nusprendė, kokį pasaulį norėtų sukurti. Ant didelio popieriaus lapo atsitiktinai išbėrėme smulkius daiktus – tam tinka pupelės, akmenukai ar bet kas, ką turime namuose. Pagal jų susidariusias formas vaikai brėžė savo žemynų ir salų kontūrus, o vėliau kūrė reljefą: kalnus, upes, ežerus, miškus.
Kitame etape pasaulį pradėjome apgyvendinti. Kur galėtų atsirasti kaimas? O kur didelis miestas? Kodėl gyvenvietei svarbus vanduo? Kur būtų patogu auginti maistą? Kaip žmonės keliautų ir prekiautų? Kur turėtų eiti keliai? Kur strategiškai verta statyti tvirtovę – prie upės, aukštumoje, prie svarbaus kelio ar gyvenvietės?
Mums padėjo šios video pamokėlės:
Taip žemėlapis iš piešinio pamažu virto veikiančiu pasauliu, o istorija – ne atskirų faktų mokymusi, bet bandymu suprasti, kodėl žmonių gyvenvietės, keliai, miestai ir valstybės kūrėsi būtent taip, kaip kūrėsi.
P.S. Vaikams, kam patinka kurti istorijas – žemėlapį galima panaudoti būtent tam – sukurti istoriją, kas įvyko jame. Dukra net etiudą apie tai sukūrė.
O KAS TOLIAU?
Toliau nuo mūsų sukurtų pasaulių keliausime į tikrą Lietuvos istoriją. Su penktoku žiūrėsime, kaip keitėsi Lietuvos teritorija, kaip augo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kokią reikšmę tam turėjo valdovai, miestai, prekybos keliai ir strategiškai svarbios vietos. Norisi, kad LDK žemėlapis jam būtų ne tiesiog spalvotas plotas vadovėlyje, o jau suprantama sistema: kodėl valstybė plėtėsi būtent ten, kaip buvo valdoma tokia didelė teritorija ir kodėl vienos vietos tapo svarbesnės už kitas.
Su antroke į tą patį laikotarpį žiūrėsime iš jai artimesnės perspektyvos. Jos programoje kaip tik atsiranda viduramžiai, todėl tyrinėsime pilis ir tvirtoves: kodėl jos buvo statomos tam tikrose vietose, kas buvo už jų sienų, kaip atrodė valdovo ir paprastų žmonių kasdienybė, ką žmonės valgė, kaip rengėsi, kuo dirbo. Galbūt sukursime mažą pilies ar viduramžių kambario modelį, interjerą, kostiumą ar kitą jos pasirinktą detalę.
Taip abu vaikai galės tyrinėti tą patį pasaulį, tik kiekvienas savo lygiu: vienam daugiau žemėlapių, priežasčių, ryšių ir valstybės raidos, kitam – konkretaus žmogaus gyvenimo, vaizdo ir patyrimo. O bendras mūsų klausimas išliks tas pats: kaip iš gamtinės vietovės, kelių, gyvenviečių ir pilių pamažu susikuria valstybė?