Ilgai gyvenau kaip su įjungtu autopilotu, viskas ganėtinai mechaniškai. Bet pastaruoju laiku atsiranda vis daugiau ir daugiau laiko sustoti ir susimąstyti ką aš darau su savo gyvenimu? Koks mano vaidmuo šeimoje kaip mamos, žmonosir apskritai kaip moters?
Anksčiau daug dalykų dariau, nes taip darė kiti, o dabar, per tuos beveik metus pandemijoje, jaučiu, kad pagaliau atsirado vietos pačiai pagalvoti ir nuspręsti ko iš tiesų noriu ir ko nori mano šeima. Ko reikia man ir ko reikia mano šeimai.
Šiandien žmogus be šeimos daugiau nieko neturi.
Ir (potencialiai) šeima gali būti ta aplinka, kuri visada palaikys, leis tobulėti, auklės, išklausys, bus šalia, saugos ir mylės…
Tikras lobis, tiesa?
Jis paslėptas tarpusavio santykiuose. Viskas ko reikia – greta milžiniškų investicijų į karjerą, verslus, pramogas, investuoti šiek tiek daugiau į tarspusavio santykius, kad ir šeimoje.
Tai ką aš, kaip mama, moteris, žmona galiu duoti tiems šeimos santykiams?
▪️Pirmiausia, moteris yra ta, kuri turi galingą dovaną – sugebėjimą visus apjungti. Ji tarsi namų židinio – santykių puoselėtoja ir sergetoja. Jei vaikai barasi – ji stengiasi padėti susitaikyti. Vyras ir vaikai dėl kažko nesutaria – moteris visada įlįs į tarpą ir padės susikalbėti.
Tad svarbu savyje ugdyti tokį požiūrį – būti ta viduriniąja, viską rišančia grandimi.
◾️Antra, kad atlikčiau savo ,,jungtuko” funkciją, turiu mokytis. Nuolatos. Ieškoti kokie yra teisingi žmogiškieji santykiai, suprasti kaip užmegzti ryšį, jį išlaikyti ir stiprinti, mokytis klausyti ir išgirsti. Moters saviugda, žinios, tobulėjimas – šeimai duoda labai daug.
◼️Trečia – pavyzdys. Yra posakis: ,,Tavo veiksmai taip garsiai šaukia, kad negaliu išgirsti ką tu sakai”. Žinau, kad daugumai žinomas dalykas, jog vaikai mokosi iš tėvų veiksmų, o ne žodžių, bet verta vis savęs paklausti: ,,o kas man trugdo būti tinkamu pavyzdžiu?”. Kartais atsakymas paprastas.
◾️Dar vienas svarbus moteriai aspektas – buvimas atidžia savo reakcijoms, nuotaikų kaitai, kurią ji ištransliuoja išoriškai. Paklausus bet kurio vyro išgirstumėm, kad dar neįžengus pro duris vyras jau jaučia savo moters būseną. Moteris labai stipriai įtakoja namų atmosferą, tad norėdama padovanoti savo šeimai vertingiausią pasaulyje dovaną – ryšį – turiu išmokti kontroliuoti save, net ir namuose, kuriuose dažniausiai norisi tiesiog būti savimi.
Tokie siekiai šiandien gyvena mano širdyje. Nėra lengva, tačiau tikrai verta. Juk žinome kokią įtaką vaikų ateities gyvenimui turės šeimoje esantis ar nesantis ryšys.
Kažkur skaičiau, kad įžengiame į naują egzistavimo periodą ir kažkaip imu pastebėti, kad tikrai. Vyksta kažkas naujo, unikalaus, didelio.
Ir tikiuosi, kad tame naujame laikotarpyje gilūs santykiai šeimoje taps vertybė, siekiamybė, svajonė, dėl kurios įveiksime daug nemalonių išbandymų.
