AUTOPORTRETAS

Autoportretas – dailininko sukurtas paties portretas.

PIRMA DALIS – ANALIZUOJAME SAVO VEIDO BRUOŽUS IR PIEŠIAME SAVE

Šis užsiėmimas labiau studija negu tiesiog autoportreto piešimas. Tikslas, kad vaikas pažvelgtų į save veidrodyje, pastebėtų veido bruožus, detales ir pamėgintų perkelti tai ant popieriaus.

Reikalingi bus keli lapai balto A4 popieriaus, tinka spausdinimo, plonas piešimo parkeris, veidrodis (geriau nešiojamas, nes piešti reikės nuolat žiūrint į veidrodį).

PIRMAS ETAPAS
Po kol kas atsisėdame prie veidrodžio ir žiūrime į save (vaikas į save 😁). Studijuojame kaip atrodo liūdnas veidas, kaip linksmas. Kaip pasikeičia antakių, lūpų forma. Nuolat palaikome pokalbį pabrėždami veido detales, pokyčius (iškišus liežuvį, parodžius dantis, keičiant veido mimikas ir t.t.). Nepamirštame blakstienų: ,,kaip manai, tavo blakstienos ilgos? Pas kitus žmones būna trumpos, va tokios mažytės…”. Atkreipiame vaiko dėmesį į nosį, šnerves, smakrą, ausis, lūpas. Kai jaučiame, jog vaikas susipažino su vaizdu veidrodyje – laikas pereiti į antrąjį etapą.

ANTRAS ETAPAS
Pažiūrėkime atidžiau į savo atvaizdą veidrodyje.

  • Kokia tavo veido forma? Gal ovalas? Ar veidas ilgas? Ar platus?
  • Kokios spalvos tavo akys? Ar matai tą juodą rutuliuką akies viduryje?
  • Pastebėjai kokia kreiva tavo antakio linija?
  • Kokios formos tavo nosis? Matei dvi skylutes joje? Tai šnervės
  • Kur tavo burna? Kas būna kai prasižioji? Tai dvi lūpos
  • O plaukai tavo tiesūs? Garbanoti? Iki pečių?
  • O kur tavo ausys? Kokios jos lenktos formos.

Galima tęsti ir tęsti. Atitinkamai pagal vaiko amžių parinkti klausimai, jų gylis. Kiekvienas atsakymas patikrinamas parodant. Svarbu, kad vaikas praeitų procesą.

TREČIAS ETAPAS
Padedame popieriaus lapą, piešimo priemonę: ,,Mes kurį laiką tyrinėjome savo veidus, o dabar pabandykime juos nupiešti! kai dailininkas piešia savo portretą, tai vadinama autoportretu. Šiandien piešime savo autoportretą.”

Svarbu neskubėti piešti iš atminties. Skatinti vaiką pažiūrėti ir piešti, pažiūrėti ir atkartoti formas, kurias jis mato. Pvz.: ,,tavo akys susideda iš tokių lenktų linijų, matai jos prasideda čia (rodome veidrodyje) ir baigiasi čia. “
Dažnai vaikai piešia veidus taip, kaip mes piešėme, taip, kaip mūsų tėvai piešė, nes tai jau įprasta. O ši studija gali pasirodyti sudėtinga. Tad jeigu vaikas ,,grįš” prie standartinio veido piešimo, padrąsinkite jį: ,,aš pastėjau, kad tu pieši taip kaip visada, bet gal pamėginkim šiandien piešti savo portretą, tokį, kokį matome veidrodyje? paimkime kitą popieriaus lapą ir pradėkime iš naujo. Tau tereikia žiūrėti ir piešti. Aš būsiu šalia ir padėsiu tau. Piešinys neturi būti kaip foto nuotrauka. Pameni, mes mokomės?”.

Sunku visus variantus nuspėti ir aprašyti, bet svarbiausia NESKUBINKITE vaiko. Ir nelaukite rezultato. Tikslas – pažinimo procesas 🥰

P.S. Puikiai veikia, kai ir mama ar tėti piešia šalia. Aplinka visada spinduliuoja pasitikėjimą ir teigiamą pavyzdį.

(Remiantis knyga “Reggio Emilia. The language Of Art”)

ANTRA DALIS. LIPDOME AUTOPORTRETĄ PAGAL PIEŠINĮ

Kai jau turime pieštą autoportretą, pabandėme atkartoti jį iš molio. Lipdymas leidžia sukurti reljefus, iškilimus, įvairius šešėlius ir pan. Mano vaikams patiko šis procesas!