O kas apie Ją?

Bandau įsivaizduoti savo prosenelius ar senelius, klausiančius savęs ,,Kas aš?”. Manau, jie to neklausinėjo. Džiugėsi turėdami namus, maisto, sveikatos. O šiandien labai daug žmonių ieško atsakymo į klausimus: ,,Kas aš? Kam aš čia? Kas bus, kai numirsim?”. Vieni žmonės pataria paleisti šiuos klausimus ir tiesiog susirasti sau kokį hobį, kol kiti – tyrinėja mėnulį ar

Santykiuose dažniausiai sumaištį kelia nežinojamas esminio dalyko – kiekvienas žmogus pasaulį vertina unikaliu, tik jam suvokiamu būdu ir nėra dviejų vienodai mąstančių žmonių. Savo elgesyje man gal ir sunku tai pastebėti, bet labai dažnai matau tai santykiuose tarp vaikų. Jiems tiesiog misija neįmanoma priimti kito nuomonę, idėją, kito įgūdžių lygmenį, ar net amžių! Iš vienos

Neseniai vaikams pasakojau istoriją apie du draugus: gobšuolį ir pavyduolį, kuriems Karalius pasiūlė duosiąs viską, ko tik pirmasis iš jų paprašys, BET su sąlyga, kad antrasis gaus dvigubai to, ko gaus pirmasis. Kaip manote, kas nutiko? Ogi, gopšuolis įkalbėjo pavyduolį prašyti pirma, nes jis nesugebėtų priimti fakto, kad jo draugas gaus dvigubai. O pavyduoliui irgi

Aš čia. Nuolatinėse paieškose kaip prisibelsti prie šešiamečio širdies, kaip padėti trimetei dukrai atpažinti savo emocijas, vidinius impulsus ir prašyti pagalbos, kaip užmegzti stipresnį ryšį su jau greitai pasaulį išvysiančia dar viena gyvybe, kaip suteikti vyrui tinkamą palaikymą ir pačiai siekti tapti geriausia savo pačios versija 😌. Štai kur mano kelionės taškas šiandien, prieš pat

Nemėgstu asmeninių patarimų, nes manau, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir kas tinka man, nebūtinai tiks kitam. Bet pasidalinti informacija paskatino pokalbis su seserimi ir jos nerimas ,,BET IŠ KUR VISKĄ ŽINOTI?” Pirmiausia, svarbu prisiminti, kad moteris tapusi mama visą bazinę informaciją gauna intuityviai, kuo labiau įsiklauso į save ir vaikelį, tuo jautriau pajaučia naujus

Vos tik moteris pastoja, ją užplūsta ypatinga jėga, suteikianti postūmį gyventi už du, o tai taip prasminga. ,,Aš nesugebėsiu. Aš nemokėsiu. Aš bijau. Aš nieko nežinau”. Tokie pirmieji klausimai kyla gimus vaikeliui. Natūralu, nes kaip įmanoma žinoti apie tai, ko niekada nepatyrei savo gyvenime? Net įsivizduoti negali, nes neegzistuoja niekas panašaus į tai, kas atsiskleidžia

Vakaras. Draugės skambutis. Ji parke. Viena. ,,Kas nutiko?” klausiu. O ji: ,,Esu parke. Jaučiu, kad išnykstu. Nieko ypatingo nenutiko, tiesiog rutina, spaudimas iš visų pusių baigia mane pribaigti, stumia iš pusiausvyros, man reikia įkvėpti tyro oro.“ Žinojau, kad ji turėjo omenyje ne deguonį, o kažką tokio, kas sugrąžintų ją į vidinę pusiausvyrą. Puikiai supratau ką