Straipsniai

Galbūt teko girdėti posakį ,,Tėvas nemyli vaiko jeigu gaili jam rykštės”. Aš perfrazavau sau taip: ,,Vaikas nejaučia meilės, jeigu nėra kontrasto jai – ribų.” Visai kaip mes nesuvoktume dienos, jei nebūtų nakties, šilto be šalto, skanaus nuo bjauraus. Visas mūsų gyvenimas paremtas dviem priešingybėm, bet taip mes susikuriame ribas aplink save. Manau ir mums, kaip

Kiek daug dalykų šeimoje išsispręstų, jeigu visi šeimos nariai jaustų, jog jie priklauso šeimai, tam bendrumui, kuris gimė tarp visų ir kaskart stiprėtų. Tada nebekiltų tiek problemų dėl ribų nustatymo, nepagarbos, nesusikalbėjimo, atitolimo, depresijos. Tokią teoriją išgirdau dar prieš gimstant pirmam vaikui. Ji man pasirodė logiška: jeigu visi jaučiame, kad šeima – tai kaip vienas

Kaip tobulai užkoduotas žmogaus gyvenimas: nuo pirmųjų gyvenimo dienų jis patenka į jį mylinčią aplinką, iš kurios mokosi visko: nuo kūniškų poreikių įgyvendinimo iki žmogiškų vertybių. Mažas vaikas žvelgia spindinčiomis akimis į savo tėvus ir jais žavisi, nori būti kaip jie. Jam atrodo, kad su tais žmonėmis jis iki pasaulio krašto keliautų! Deja, tai baigiasi.

Kai pažvelgiu į žmogaus vystymąsi iš natūralios gamtos pusės, matau, kad po dviejų metų vaiko gyvenime prasideda nauja kelionė į pasaulį, kuris pradeda atrodyti kitaip: negaliu nieko kontroliuoti, turiu pats daryti, kiti žmones nedaro ko aš noriu ir t.t.. Prasideda įvairios baimės, plečiasi emocijų spektras. Jis turės tapti savarankiškas. Jis turės išmokti kaip reikia bendrauti

Aš virtuvėje. Gaminu vakarienę. Vaikai (5m ir 2m) žodis po žodžio susipyksta. Nieko nedarau. Klausau. Vienas bando nusileisti. Kitas tuo naudojasi. Tada vėl susidūrimas. Laukiu.. Nesibaigia, vienas kitam nori sugriauti žaidimus. Viskas. Turiu įsikišti ir padėti. Jie nežino kaip toliau iš to taško pajudėti. Natūrali žmogaus prigimčiai reakcija – atskirti į atskirus kambarius. Ugnis užgęsinta.

Šiandien – tarptautinė tolerancijos diena, tad pagalvojau, kad tai dar vienas įrankis sėkmingam gyvenimui, kurį būtinai turiu perduoti vaikams. Simboliškai kalbame, kad tai svarbi diena, bet susimąsčiau: ,,ar viduje tikrai jaučiu tolerancija kitam žmogui?” Spėju aš ne viena, kuriai sunku priimti kitus. Juk mes tokie skirtingi. Bet, iš kitos pusės, mes ir neturime būti vienodi.