Vienos svarbiausių temų – kas aš esu, kodėl jaučiu tai, ką jaučiu, kaip veikia mano kūnas, kodėl aplink mane gyvena kiti žmonės. Apie visa tai mokomės nuo mažų dienų.
Šiame projekte mes apjungėme keletą mokomųjų dalykų: etiką, pasaulio pažinimą, menus. Gaminome stalo žaidimą šeimai, kuriame svarbu buvo ne tik susipažinti su savo penkiais pojūčiais, bet ir pajausti, kaip kartais musm reikalingas šeštasis pojūtis – ryšys su kitu. Žaidimo tikslas – pereiti visą žaidimo takelį ir susitikti su šeima paskutiniame langelyje, kuriame visos šeimos laukia […]
Dvi idėjos – planai užsiėmimams Ar žinote tokią knygelę vaikams ,,Spalvų monstriukas”? Jeigu ne, tai knygelės idėja susieti emocijas su spalvomis ir vaizdžiai apibūdinti kaip jaučiamės. Pagrindinis veikėjas Monstriukas sumišęs, jo draugė padeda jam surūšiuoti emocijas į skirtingus stiklainius. Dirbdama su vaikais ir savimi, pastebėjau, kad reikia tokios knygelės ir apie norus, kurie taip pat
Šio pratimo esmė bus – ugdyti dėmesingumą (na ir truputį pasismaginti :)). RUDENS SENSORINIS INDELIS Gamybos procesas reikalavo tikrai nemažai kantrybės, nes užtrukome, kol prisikarpėme įvairių skirtingų formelių iš klevo lapų. Tačiau, matydama vaikų reakcijas, manau, kad atsipirko. Buvo tikrai verta. Pirmiausia su lygintuvu išlyginome lapus, kai kurie nebuvo gerai išdžiuvę, tad lygintuvas pagreitino procesą.
UGDOME DĖMESINGUMĄ | RUDENS MAGIJA Read More »
„Kada širdis prisipildo jaudulio, Ar tai būtų sukeltas gerų dalykų, Ar blogų, Visa tai pasireiškia išorėje. Visai kaip stiklinė su vandeniu, Kada ji pilna, Vanduo bėga per viršų.“ Su vaikais pasidalinome mintimis apie emocijas, kai jų susikaupia daug – jos išsilieja įvairiomis formomis. Kokiomis? Apie tai ir kalbėjome. Kartu atradome, jog tai ašaros, šupsena, tylus
PERPILDYTOS EMOCIJOS Read More »
Mūsų tikslas – padėti vaikams atrasti ir suprasti, ką reiškia būti vieninga šeimos dalimi. Naudodami įtraukiančias istorijas, šiek tiek humoro ir kūrybiškus meninius projektus, siekiu ugdyti jų gebėjimą suprasti, kaip kiekvieno unikalios savybės prisideda prie bendro „MES“ jausmo šeimoje. Per šią veiklą vaikai mokèsi, kaip stiprinti šeimos tapatybę, kurti ryšius ir dirbti kartu, siekiant bendro
ŠEIMOS RYŠIO ŽVAIGŽDYNAS Read More »
Šį pratimą ir panašius naudoju, kai pajaučiu ore tvyrantį poreikį iš vaikų: jie nori kažką pasakyti arba nežino kas vyksta viduje. Šio pratimo esmė įsijausti į išgalvotą objektą ir pajausti kaip vaizduotė gali pakeisti tavo nuotaiką, mintis ir pan. Vaikams, su kuriais panašūs pratimai nebuvo atliekami, reikia duoti truputį laiko, nespausti, leisti po truputį patirti
JEIGU SUPRASČIAU KĄ KALBA AUGALAI Read More »
Pasinaudojome takelio žaidimo principu. Žaidimą galima žaisti nuo mažo iki didelio ir išlaikyti draugiškumą bei pakilią nuotaiką. Norisi atrasti tą tikrumo jausmą saugioje ir mylinčioje aplinkoje. Jeigu vaikai tai jaus namuose, jiems bus lengviau rinktis draugus ir kitas aplinkas už namų ribų, nes niekas negalės pasakyti: ,,geri santykiai, pagarba ir supratimas neegzistuoja, juk toks pasaulis,
ŽAIDIMAS ,,ŠEIMOS VIENYBĖS LYGIS” Read More »
Tikrai nieko naujo nepasidalinsiu. Esame panašiai darę: įsijungiame muziką, piešiame. Bet šįkart viskas buvo kitaip. Manau, kad stipriai paveikė pavyzdys, kurį gavome iš savo kuruojamos mokyklos. (Pamokėlė kaip piešti pirštais, klausant muzikos ar dainuojant: https://youtu.be/EI1ztO6Cl_E?si=4vL2iHibWN6qwFi9) Tereikia popieriaus (ar drobės), dažų, vandens, kažkokių daiktų/objektų tekstūroms. Mes naudojome akrilinius dažus. Kažkodėl vaikai juos labiau mėgsta. Bet tinka
MUZIKA IR PIEŠIMAS PIRŠTAIS Read More »
Mintis buvo ta, kad kiekvienas turi savo vidinį pasaulį, kuris kaip ir skiriasi nuo kitų, bet kartu jame yra ir sąlyčio taškų, per kuriuos gali atsirasti kontaktas: pokalbis, žaidimas ir pan.. Naudojome skirtingo storio juodus markerius. Vaikams labai patiko. Patiko ir man. Valanda be streso, lėkimo, o tik gera kompanija ir įdomus procesas. Ant popieriaus
VIDINIO ŽMOGAUS PORTRETAS Read More »
Pastaraisiais mėnesiais su vaikai mokomės apie gamtos sistemą – kaip vieną organizmą. Net vaikai ima pastebėti, kad žmogus savęs nebelaiko tos sistemos dalimi. Ir jie teisūs.. Kadaise gyvenome primityvų gyvenimą, maži buvo poreikiai ar lūkesčiai. Labiau vadovavomės instinktais, bet kuo labiau vystomės, tuo labiau ir keičiamės. Tarsi pradėjome gyventi savarankiškai, tik nesuvokdami, kad visi esame
ESU VIENA DĖLIONĖS ,,PASAULIS” DALIS Read More »