Vienos svarbiausių temų – kas aš esu, kodėl jaučiu tai, ką jaučiu, kaip veikia mano kūnas, kodėl aplink mane gyvena kiti žmonės. Apie visa tai mokomės nuo mažų dienų.
Dažnai kyla noras būti kartu, ne tik kūnais, bet ir emociškai. Žengiame pirmuosius žingsnius kartu su sūnumi į bendravimo įgūdžių lavinimą ir būsenos ,,kartu” kūrimo ABC. Kaip ir gyvenime išsikėlę tikslus jų siekiame, taip ir santykiuose kasdien reiktų išsikelti tikslą. Kodėl? Nes bendra kryptis stirpina santykius, kurie kiekvienam suteikia saugumo, pilnatvės jausmą. Kai šeimoje jaučiamės […]
Kažkada piešėme savo autoportretus stebėdami save veidrodyje, o šiandien piešėme vienas kitą! Vaikams piešiant padėjau klausimais: kokios formos yra akys? kokio dydžio nosis? Kaip atrodo lūpos? Ir t.t. Tai padėjo dukrai susikoncentruoti į tai, ką ji mato už stiklo. Sūnus nenorėjo, kad jį pieštume mes, tai jis pats pasidėjo stiklą su rėmeliu prie veidrodžio ir
PORTRETAI | PAŽINTIS SU VEIDO BRUOŽAIS Read More »
Viskas prasidėjo nuo to, kad sūnus vakarais pradėjo kartoti: ,,man atsibodo praustis”. Kalbėjome apie higieną ir pan., bet išsiaiškinau, kad čia labiau susiję su pačiu noru nepaklusti priimtai tvarkai. Maištauti. Tai po kelių tokių vakarų pasitelkiau vizualią išraišką, kad galėtume apie dalykus, kurių gal ir nedarytume, bet taip yra priimtina visuomenėje, todėl turime daryti. Eigoje
Neseniai prisiminiau savo vaikystės žaidimą su šokinėjimo guma. Nepamenu pavadinimo, žinau tik, kad du žaidėjai laiko sukryžiavę šokinėjimo gumą ir suskaičiavus iki trijų padaro kažkokią pozą su savo kūnu ir guma. Sustingsta. O tada trečias žaidėjas turi pralįsti pro kažkokį tarpelį ar peršokti gumą, jos nepaliesdamas. Sūnus šį žaidimą pavadino ,,lazeriai”. Visai panašiai kaip signalizacijos
MANKŠTA | LAZERIAI Read More »
Kilo ši idėja iš poreikio išsiaiškinti kas sūnui neduoda ramybės. Jis kelias dienas savyje jaučia kažkokį priekaištą mamai ir niekaip negalėjau išpešti KĄ?! 😁 Tai pakviečiau prisijungti į žaidimą 😉 nepasakojau detalių. Pirmiausia pasigaminome popierinius oro balionus. Iškirpau vieną oro baliono šabloną, kurį apvedžiojome, kirpome, klijavome. Sūnus suprato, kad tai ne tik darbelis – tai
SKRENDAM Į NAUJĄ PASAULĮ! Read More »
Mes dažnai atliekame tokį pratimuką, kai reikia įvertinti savo tam tikras savybes skalėje. Vaikas dažniausiai vertina dienos nuotaikoje, bet man padeda pažinti kas dedasi jo galvelėje, kaip jis mato save, o gal kažkas nutiko su kitais. Užduotis paprasta – reikia pažymėti X ant linijos: Raudona spalva ten, kur galvoju, kad mane mato kiti; Mėlyna –
KAIP AŠ VERTINU SAVE? KAIP MANE VERTINA KITI? Read More »
Nebūčiau lietusi šios temos dar, bet sūnus paklausė apie širdį kaip organą, pumpuojantį kraują ir apie širdį, kaip jausmų namus. Kalbėjome, kad žmogus yra sudarytas kaip ir iš dviejų dalių: viena yra kūnas (visi organai, kaulai ir pan.) ir kita – tikrasis žmogus (jausmai, mintys, norai, ketinimai, sąmonė). Sunku tai nupasakoti žodžiais, tad iš popieriaus
Įkvėpti Montessori metodo šiandien suruošėme dukrai motorikos pratimus: eiti tiesia linija, eiti tiesiai šalia linijos, peršokti abejomis kojomis, viena koja. Iš mano pusės buvo toks savotiškas patikrinimas, kad pamatyčiau kaip mums sekasi. O dukra tiesiog išreiškė poreikį sportuoti 😊. Ir jai labai patiko. Gerą pusvalndį kūrėm ir vaikščiojom ant lazdų. Naudojome raudonas Montessori lazdas, iš
Viskas prasidėjo nuo sūnaus klausimo: ,,koks jausmas gali pakeisti pykti?” Neturiu jokių protingų atsakymų, žinau tik, kad kai susėdame kartu, bandome kalbėti tai tada atsakymai patys ,,gimsta”. Tad sėdome ir aptarėme. Kad būtų aiškiau nupiešiau veidą, padariau atverčiamus langelius, po lapu pakišau dar vieną lapą ir priklijavau. Ant jo užrašiau tekstą, kurį matai atvertus langelius.
Keletą savaičių kalbame apie žmogaus kūną. Šioje užduotyje bandėme atkartoti judėjimo pozas tiek medinio žmogučio, tiek patys. Manau, prasiplėtė ir žodynas, ir pačio savęs (kūno) pažinimas. Užduočių korteles radau internete (įvedus “wooden mannequin poses”).