Vaikų auklėjimas

Neseniai su šeima žiūrėjome animacinį filmą ,,Superišmanieji” (angl. The Mitchells vs. the Machines). Filmo kūrėjai labai taikliai įvardijo šiuolaikinio žmogaus problemas: santykių statymas – tai sunkus darbas, kurio žmonės dirbti nenori, verčiau renkasi virtualų gyvenimą, soc. tinkluose demonstruoti tobulos asmenybės ar šeimos iliuziją, skatinti vartojiškumą ir t.t. Tiesa galbūt ir karti, bet statistika rodo, kad […]

Pradėjome 28 dienų šeimos iššūkį su tikslu, kaip sūnus įvardino, nebenorėti užsidaryti po vieną atskirai ir sutikti Kalėdas jausmiškai kartu. Kitais žodžiais tariant – sustiprinti šeimos ryšį, pasinaudojant šiuo kalendoriumi. Šiandien norisi parašyti apie patirtis, kurios iš pradžių gali atrodyti katostrofa! Arba, kai viskas vyksta ne pagal planą. Toks buvo būtent šis vakaras. Vaikai dar

Neseniai su vyru aptikome dar vieną labai svarbų dalyką vaikų auklėjime, kurį tiesiog turime perduoti savo vaikams. Nekart rašiau, kad šiuolaikiniai vaikai pasaulį suvokia kitaip negu mes, todėl ir veikia jame kitaip. Ir čia labai reikalingos mūsų pastangos juos integruoti į gyvenimą taip, kad jie kuo mažiau išstumtų kitus žmones iš jų komforto zonos ir

Neseniai su keliomis draugėmis turėjome įdomu pokalbį apie mūsų vaikų pripažinimą ir nepripažinimą kitų vaikų akyse. Galbūt tai nesijaučia kaip problema, kol vaikai maži, bet vėliau tikrai mus ima neraminti kodėl vieni vaikai noriai bendrauja su mūsų vaikais, o kiti – vengia ar net užgaulioja. Paseka to vaikai jaučiasi negerai, pradeda nuolaidžiauti kitiems, stengiasi įtikti

Nesu labai didelė ekonomikos žinovė, bet kasdien matau kaip finansiniai reikalai įtakoja žmonių tarpusavio santykius. Ne vienoje šeimoje kyla barniai susiję su pinigais. Nors ir abu partneriai stengiasi juos uždirbti, bet visuomenės tempai tokie milžiniški, kad tiesiog neįmanoma spėti gyventi taip, kaip gyvena kiti. Turėti to, ką turi kiti. Pamenu, kažkada skaičiau knygą apie išlaidų

Egzistuoja dvi meilės rūšys: meilė, kuri vysto vaiką ir meilė, kuri jį žlugdo. Mes norime mylėti vaikus, bet kartais per daug juos lepiname, per daug giriame, per daug jiems nuolaidžiaujame. Tai kada meilė prisideda prie vaiko vystymosi, o kada ji kenkia? Sunku apibūdinti tai keliais žodžiais, bet vaikas turi nuolatos jausti tėvų meilę. Ir tada,

Šiais laikai jau turbūt visi akivaizdžiai jaučiame atotrūkį tarp kartų. Vis sunkiau ir sunkiau suprasti ko nori, kuo gyvena mūsų vaikai. Jeigu anksčiau atotrūkis buvo laikomas 25 metai, tai dabar ta riba sumažėjo iki 5-10 metų. Įsivaizduojate kokiu greičiu viskas keičiasi? Kas žino, galbūt tas tarpas dar sumažės ir bus dar sudėtingiau suprasti vieniems kitus

Ne su viena mama kalbėjau ir visos patvirtino, kad auginant du ir daugiau vaikų kasdien jaučiasi įtampa dėl tarp jų kylančių peštynių. Jau įsitikinau, kad leisti tiesiog ,,bujoti” ir elgtis kaip kas nori – netinkamas variantas. Tačiau atimti visišką laisvę ir nuolat stovėti kaip žandarui – irgi negerai. Bet suderinus abu dalykus gaunasi labai gera

Nekart esu girdėjusi juokaujant, kad vaikų nereikia auginti, jie auga patys. Ir tikrai, auga. Tik klausimas dėl kokybės. Jeigu paliktume vaiką vystytis vieną kažkur miške, natūraliai, tai jis ir vystytų tik gyvūninę dalį savyje, ne žmogiškąją. Net ir vėliau sugrąžintas į žmonių visuomenę nesugebėtų prie jos pritapti. Tai man ,,miškas” yra ta palikta visapusiška vaiko