Vaikų auklėjimas

Dažnai kyla klausimai: kaip, žinant koks yra pasaulis, mokyti vaikus būti gerais kitiems? O gal esame priversti leisti jiems būti chamais ir manyti, kad jie pasaulio centras? Kada be jokių kompromisų parodyti vaikui ,,stop”, o kur riba, kuri nesužlugdytų jo asmenybės? Mūsų protėviai gyveno kur kas primytivesnį gyvenimą, rūpinosi iš kur gauti maisto, kad išgyventų […]

Paauglystė – ypatingas gyvenimo pereinamasi etapas, kuriame vaikas ieško savojo tikrojo ,,Aš”. Šiame laikotarpyje jam labai reikalingas šeimos pripažinimas, palaikymas ir supratimas. Nėra saugesnės vietos, kaip namai, kuriuose visi tave priima kaskart su naujais tavo niuansais, kurių tu net pats nežinai! Niekas nesmerkia, o priešingai, supranta, kad emocijų audros, noras pabūti vienam, domėjimasis viskuo ir

Dažnai pokalbiuose apie vaikų auklejimą iškyla klausimai ar tam tikri dalykai yra gerai ar blogai vaikams. Čia prasideda tėvų asmeninės interpretacijos, kurios ne visada suveikia tinkamai. Bėda ta, kad dažniausiai jos neturi vieningos krypties: mama sako viena, tėtis – kitą arba dalykai sprendžiami pagal nuotaiką, vidines tos akimirkos būsenas, norus, aplinkinių komentarus ir pan.. Vaikams

Viena dažniausiai mano kartotų klaidų (bent jau pirmuosius dvejetą metų) buvo galvojimas, kad mažas vaikas privalo sugebėti atsirinkti kas gera ir teisinga, o kas ne. Aš sukuriu jam ,,pagundą”, o jis turi pasirinkti mano variantą (ir dar teisingą). Vėliau suvokiau, kad toks elgesys iš mano pusės nėra savarankiškos asmenybės auklėjimas. Gerai žinomas pavyzdys – rozetė.

⁃ Mama, aš niekada nenoriu užaugti.. ⁃ Kodėl? ⁃ Nes noriu visą gyvenimą gyventi su jumis. Ar galėsiu gyventi kartu net jei būsiu didelis kaip tu? Nežinau kodėl, bet tai buvo toks jaudinantis mano sūnaus klausimas. Vėliau kalbėjome dar apie tai ir supratau, kad jis bijo, jog užaugęs bus vienas ir vienišas. Prisiminiau ir savo

Keletą dienų negaliu pamiršti pokalbio su viena šeima. Jie dalinosi savo patirtimi su paaugliu sūnumi, kurio, panašu, niekas šiame gyvenime nebedomina. Man buvo labai įdomu išgirsti jų paieškas, patirtį, paaiškinimus, atradimus. Juk vieną dieną ir mano vaikai persijungs į kažkokį kitokį rėžimą… ir nežinai kokį. Paaugliai paklausti ko jie tikisi iš gyvenimo, ko siekia dažnai

Vaikai nenori būti apriboti jokiais būdais. Ir tai problema. Ką su jais daryti? Kaip tinkamai paruošti gyvenimui? Nesinori ,,šokinėti” paskui visus vaiko norus, bet ir neturime gi patalpinti juos į namų kalėjimą. Kaip viską čia teisingai suderinti, kad padėti vaikui atrasti kas jis yra ir vystyti save? Viskas, kas supa mūsų vaikus yra jų aplinkos,

#1 AUKLĖJIMAS – siekis ugdyti žmoguje supratimą kas jam yra gerai ir blogai. Už gerą jis bus apdovanotas, už blogą – nubaustas įstatymų, visuomenės, gamtos dėsnių. Vaikas turi suprasti: ,,Jeigu eisiu ten – bus gerai, jeigu darysiu tai – bus blogai.” Toks sąmoningas dalykų tikrinimas ir vertinimas – viso auklėjimo pagrindas. #2 MINIMALUS AUKLĖJIMAS –