Mūsų šeimai nelabai tiko vadovèlyje pateikti metodai kaip mokyti vaiką kurti nuoseklų pasakojimą.
Mes kurį laiką atlikinèjome nemażai kūrybinių pratimų, sužadinti vaizduotei, išmokti idèjų generavimo technikų ir pan. Tam tikru momentu pamaniau, kad gal visa tai nesuteiks vaikams tos struktūros pajautimo ir padariau pauzę, tikėdamasi, kad pagal vadovėlį bus jiems aiškiau kam viską darome. Bet vos pamačiau informacijos pateikimą, supratau, kad temą skelsime į dvi dalis: veiksmo žodžiai ir istorijos kūrimas. Nenoriu, kad šie abu svarbūs dalykai tarpusavyje konkuruotų. Veiksmo žodžius įtrauksime į pasakojimą natūraliai, bet svarbu pasiekti vaiko viduje laisvès kurti, rašyti nesukant tuo pat metu apie gramatiką.
Taigi. Pasigaminome spalvotų apskritimų. Kiekviena spalva žymi skirtingą dalį (pradžia, vidurys, pabaiga).
Vaikai pirmiausia sugalvojo istorijas ir tada bandème kartu ieškoti kas būtų raktiniai paveikslėliai bei kokie veiksmo žodżiai (tik antrokui). Kai turėjome planą galvoje, prasidėjo piešimas ant kiekvieno lapelio, pabaigę pramušėme skylutes ir surišome į girliandas, kurios kabo matomoje vietoje.
Antrokas sūnus, naudodamasis savo pasidarytu vizualiu planu, bandè užrašyti istoriją. Norējau, kad jam susikurtų maloni asociacija tarp jo, rašymo ir istorijų kūrimo.
Beje, labai maloniai nustebau, kad vaikai taip natūraliai naudojosi trimis stadijomis ( pradžia, iškilusi problema, sprendimas). Smagu, kai bendros pastangos duoda vaisių!
PAPILDOMA VEIKLA
Vaikai savo istorijoms kūrè ir muzikinį foną, bandydami garsais sukurti emocijas ir pan.
! Jeigu nepavyksta sugalvoti nuoseklios istorijos – galima ant kiekvieno lapelio nupiešti atsitiktinius objektus ir tada bandyti sudėlioti pasakojimą.