,,JŪSŲ VAIKAS ELGIASI NETINKAMAI”

Ne vieni tėvai sulaukia tokių skambių žodžių. Matyt, buvome auklėjami taip, kad priimtume viską, ką mums sako kaip tiesą.

Studijuodama žmonių santykių formas, pastebėjau, kad žmogaus elgesį didžiąja dalimi nulemia aplinka, kurioje jis yra.

Pavyzdžiui, turime vaiką su didele vidine motyvacija kurti, tobulėti. Leiskime jį į aplinką, kurioje daugiausia dėmesio sulaukia ne tobulėjimas, o pajuokos, griovimas, patyčios. Kiek ilgai išsilaikys vaiko motyvacija? Kiek laiko jis galės užspausti ir bandyti ignoruoti įgimtą norą būti pripažintu šioje aplinkoje?

Akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau vaikas jungsis prie tų vaikų, kurie dominuoja.

Dažniausiai energingos vaiko smegenys be tikslo linkusios krėsti šunybes.

Tada pasipila skambučių lavina tėvams, kurie vaikus palieka mokykloje, tikėdamiesi, kad vaikai bus mokomi gyventi pagal discipliną, tam tikras taisykles. Pagalvojau ir apie mokytojus, kurie bando laviruoti tarp ,,būti vaikui draugu” ir motyvuoti vaiką tobulėti (ir dar tarp krūvos kitų reikalavimų). O kur dar vaikas? Jis gi ne prie ko, kad vidinė vertybių programa tik formuojasi ir jis laikosi natūralios programos – daryti viską, kad bendraamžiai jį pripažintų.

Rašau apie tai, nes norisi, kad visuomenė ir mes, tėvai, atkreiptume dėmesį į tai, jog vaikų ugdymas ir auklėjimas yra visų bendras reikalas. Egzistuojantis problemos mėtymas vieni kitiems su kaltinimais niekur neveda. O labiausiai nukenčia vaikai, kurių egoizmas bujoja ir niekas nemoko kaip su tuo dirbti iš pagrindų. Neturime stiprios aplinkos, kurioje vaiko egoizmas būtų ugdomas sąmoningai.

Tam tikri psichologiniai pratimai padeda trumpam nuslopinti tą vidinę jėgą, bet nesuteikia konkretaus paaiškinimo kas mes per padarai, kodėl tokie esame ir ką turime gyvenime nuveikti.

Vaikui pasielgus netinkamai, pirmiausia, galbūt verta pabandyti atsitraukti ir iš šalies įvertinti kas ir kodėl vyksta. Šiuolaikiniems vaikams, kaip niekada reikia ribų, disciplinos, bet kokios jos, kieno pagrindu kuriamos, ko mes siekiame?

Visa tai ir lemia kaip organizuoti aplinkas bei sistemas taip, kad pasiektume sąmoningos visuomenės.

Taigi, mes šeimoje vadovaujamės principu: ko linki savo vaikui, kokį jį nori matyti – tokią aplinką kurk aplink jį. Kaip sakoma, tavo aplinka šiandien parodo koks tu būsi rytoj.

Tad, drąsiau!