– Kas tu?
– Pardavėjas.
– Tai tavo darbas, o kas esi tu?
Taip jau yra visuomenėje, kad tavo specialybė nubrėžia kas tu esi. Jeigu jau taip, tai susimąsčiau… plušame, ugdome vaikus, ruošiame juos ateities gyvenimui, bet ar tikrai žinome koks jis bus?
Kad ir ateities specialybės. Kiek girdžiu, dabar dauguma galvą guldo už technikos žinovus, kad tai bus numeris vienas. Galbūt.
Bet man širdis sako, kad begalo bus reikalingi žmonės, kurie padės kitiems žmonėms susigaudyti kas vyksta, kodėl vyksta ir ką daryti, kad būtų kitaip. Gyvenimo kompasai 🙂
Jau dabar tenka bendrauti su poromis, moterimis ar jaunuoliais ir visiems jiems kyla klausimai kaip gyventi toliau, kaip gyventi laimingai, kaip nepaskelbti karo savo antrai pusei lygioje vietoje, kaip susikalbėti su vaiku, kaip suvaldyti save, kaip gyventi kokybišką gyvenimą supuvusių vertybių pasaulyje?
Jau daug metų atsakinėju sau į šiuos klausimus, tikrinu ir bandau pasėti vaikuose sėklą, kad kad ir ką bepasirinktų, tai vienaip ar kitaip turi prisidėti prie žmonių geresnio gyvenimo. Visi rodikliai rodo, kad ta egoizmo era, kuomet žmonės legaliai vagia vieni iš kitų, kad tik pasipelnytų patys, baigėsi ir žmogus pradeda norėti kažko, kas nėra pagaminama gamykloje, nėra afišuojama kiekviename reklamos stende. Tai kažkas tokio, kas gimsta tik ryšyje tarp žmonių, tai tave tikrai užpildo. Tarsi šildo iš vidaus, suteikia gyvybinės energijos. Tai leidžia išsivaduoti iš nesąmoningo vartojiškumo pinklių, riboto mąstymo, beprasmių barnių, pavydo, depresijos. Geri tarpusavio santykiai atrakina duris į laimę.
Kažkada prieš metus skaičiau apie ateities profesijų tendencijas (nepamenu šaltinio) ir buvo parašyta mintis, kad ateityje reikės kūrėjų. Žmonių, kurie gebės kurti, generuoti naujas idėjas ne kopijuojant iš google, bet sugebės nuskaityti gamtą ir joje egzistuojančias sistemas, remsis jomis ir atitinkamai keis mūsų gyvenimo kokybę. Įrankių turime galybę, tad viskas, ko trūksta yra tinkamas turinys, idėjos.
Tikiu, kad ateityje tikrai reikės tokių kūrėjų, tad šiandien negailiu savo laiko, karjeros, gyvenimo tam, kad pabandyčiau juos užauginti mūsų šeimoje. Po galais, juk tam ir tapome tėvais! Bent jau aš ir mano nerealusis partneris vyras.
