NEPALIKTI NIEKO ATSITIKTINUMAMS

Šįkart noriu pasidalinti tokiu mažu perliuku, kuris kardinaliai pertvarko mano gyvenimą. O paseka to, pertvarko ir vyro bei vaikų. Mat moteris labai stipriai įtakoja visos šeimos bendrą nuotaiką. Ji kaip atskira planeta, aplink kurią sukasi visos kitos planetos.

Nežinau ar tai įgimta ar užsikrėčiau iš aplinkos, bet nepasitikiu gyvenime atsitiktinumais. Aš noriu valdyti savo gyvenimą ten, kur galiu. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad negaliu nuspėti ir suvaldyti to, kas bus už sekundės. Tą daro kažkokia jėga, esanti aukščiau manęs valdymo piramidėje. Bet yra dalykų, kuriuos pasirinkti galiu. Tai įdomi kelionė – ieškoti, kurias ribas nubrėžiu aš pati, ką galiu suvaldyti, o kas yra mano nevaldoma, o tai

valdo pats gyvenimas.

Žinoma, lengviau tai padaryti, kai žinai kodėl turi tai padaryti. Tada turi ašį, kurios atžvilgiu matuoji ribas. Dauguma turbūt svajojame apie sąmoningą visuomenės gyvenimą. Gyvenimą, kuriame nebūtų baisu į kiemą išleisti vaikus, palikti namus nesaugomus, išvykti atostogų, būti nuoširdžiam su kitais. Tam reikia mąstančių, išauklėtų žmonių, kurie kurtų ir gebėtų išlaikyti tokį gyvenimą. Štai kodėl verta gyventi. Tai vienas is žmogaus gyvenimo tikslų.

Sakysite, kad visada atsiras tų, kurie viską griauna? Jeigu jų bus mažuma, aplinka atliks savo darbą ir viskas pasikeis. Nemokė mūsų niekas kaip sąveikauja žmonės, neugdė ir tam reikiamų įgūdžių. Todėl normalu, kad nemoka žmogus įsipaišyti į bendrą gamtos paveikslą. Bet, ei, mes toliau evoliucijonuojame ir net neabejoju, jog turėsime veikti išvien su viskuo, kas mus supa. Tad kam laukti tūkstančius metų?

Pradžiai užtenka tiesiog sugerti į save visa, kas vyksta, nesiimant jokių veiksmų, o tik pažįstant savo gyvenimą iš tiesų. Kas jį sudaro, kokios mintys aplanko, kokie žmones supa. Nustebina, kiek daug visgi nevaldome.

Tarkim, mintys ir norai tarsi patys gimsta galvoje. Gyvenimiškos situacijos irgi kuriamos ne pagal mus. Man belieka ugdyti savo tinkamas reakcijas, tinkamus pasirinkimus, kad pasiekčiau gyvenimo esmę – teisingą sąveiką su tikrove.

Viskas turi priežastį ir pasekmę, tik žmogui trūksta jautrumo tai pastebėti. Bet kai imi atrasti tuos dėsningumus savo gyvenime, tau pasidaro aiškiau kaip viskas veikia.

Toks požiūris į gyvenimą įneša švaros ir tvarkos. Nes nebereikia lieti ašarų ar emocijų ten, kur nieko pakeisti negaliu. Taip pat atsiranda ir stabilumas. Mažiau konfliktų su kitais, nes ir jų situacijos surežisuotos ne žmonių. Atsiveria gilus ir nepažintas pasaulis, kuris egzistuoja visai mums po nosimi, tik reikia noro jį pamatyti.