Galbūt kažkam atrodo, kad būdama mama, kuri daugiau investuoja ne į savo asmeninę sėkmę, o kloja pamatus savo vaikų gyvenimuose, moteris nerealizuoja savęs.
Būti mama – tai natūralus dalykas kiekvienai moteriai, tik šiame moderniame pasaulyje visuomenėje dirbtinai kuriamos vertybės. Mes aukojame save pinigams, verslui, prabangai to net nesuvokdami, nes gyvename dideliame mele, kuriame įmanoma visiškai užprogramuoti žmogų, kuris aklai seks tuo, ko nori.
Iš pokalbių su moterimis išgirdau, kad tapus mama sudėtingiausia būna sujungti du, tarsi priešingus pasaulius: vienas – šeima ir kitas – visas likęs pasaulis. Iš vienos pusės jauti trauką pilnai atsiduoti motinystei ir šeimai, iš kitos – norisi išlikti savimi, siekti savo tikslų.
Vaiko gimimas – ne tikslo galas, stebuklai laukia, kol juos atskleisime pakeliui. Gamtos programoje numatytas laikas – mažiausiai 20 metų.
Skamba gąsdinančiai. Kažkam net kyla mintys, kad moterims vaikas – kliūtis gyvenime, per didele auka. Asmeniškai aš dažnai sulaukiu bandymų įteigti, kad esu ne laisva, izoliuota ir nelaiminga. Trys vaikai ir dar ugdymas namuose!
Kiekvienoje moteryje kirbena mažiukas noras nustoti būti ,,tik Aš” ir tapti mama. Bet kartais visuomenė yra stipresnė negu tas noras ir moteris paleidžia, tai kas tikra, pasirinkdama tai, kas buvo sukurta dirbtinai.
Pavyzdžiui, vyrauja nuomonė, kad gimęs vaikas sugadina moters gyvenimą, atima iš jos karjerą ir ji nuo to kenčia. Nors iš tiesų, ji kenčia dėl to, kad kiti jai sako, jog moters gyvenime yra kažkas kito, o tas kitas nėra tikra. Visuomenė tiesiog iškelia tuščias vertybes, kurios iš tikro neužpildo žmogaus, nesuteikia tikros laimės.
Net ir tas emocinis lūžis, nelengvas pogimdyvinis periodas yra reikalingas tam, kad mama atsijungtų nuo visuomenėje skleidžiamų klaidingų signalų ir pabūtų pati su savimi, su savo vaiku. Ji dabar turi nuspręsti kas iš tikro yra reikalinga jai ir jos vaikui. Tam gyvenimas jai duoda laiko, bet kadangi esame taip toli nuo natūralių instinktų, kad jau po kelių mėnesių ar savaičių tėvai vaikus palieka kokiame priežiūros centre, o patys skuba kas sau.
Naujos gyvybės atsiradimas – tai kaip naujas kūrinys visame gamtos paveiksle, tai dovana, atsakomybė, užduotis ir tikrasis moters vidinės energijos šaltinis. O taip, kai šeimoje ryšys stiprus, tada jauti gyvenimo džiaugsmą. Tada nereikia naujo telefono kas metus, remontų, automobilio ar naujų daiktų. Ta pilnatvė užlieja visas tuščias ertmes ir jautiesi gyvas, laisvas ir be galo laimingas.
P.S. Nepaminėjau tėčių, nes išmintinga moteris į šeimos židinį įjungia ir vyrą, ir vaikus 😌.