UGDYMAS ŠEIMOJE | SAUSIS | 2024

Antra klasė

Kaskart rašydama tik apie antroką, pagalvoju ar nederėtų rašyti ir apie kitus vaikus. Bet, žinote, mano tikslas nėra aprašyti vaiko asmeninę sėkmę ir panašiai. Noriu sukurti archyvą, kuriame būtų galima rasti lengvai naviguojamą struktūrą.

Tikiuos mums pavyks 🤞🏼😌


LIETUVIŲ KALBA

Esu rašiusi kaip mes žingsnis po žingsnio integravome skaitymą į savo gyvenimą, tad šįkart – rašymas.

Pamenu, kad labai sudėtingi tie raidžių raitymai buvo pirmoje klasėje. Didelis pasipriešinimas, nes nepavyksta.. O kur jau šiais metais prisidėję diktantai. O dar ir norisi, kad rašytų ne tik be klaidų, bet ir dailyrašciu 😁.

Pirmiausia, ką patariu pati sau, nestresuoti. Tai individualus procesas, kurį kiekvienas vaikas įvaldys savaip. Svarbu būti vaiko partneriu ir padėti jam prisijaukinti rašymo meną.

Sakyčiau, kad smarkiai prisidėjo Charlotte Mason siūlomas metodas – copywork (perrašinėjimas ar kopijavimas).

Yra keletas informativių klipų, kuriuose paaiškinama (anglų kalba) kaip tai atlikti palaipsniui.

KAIP MES TAI DAROME?

Kai atradau Charlotte Mason su krūva naudingų patarimų, sūnus jau mokėjo rašyti raides. Tai mes kopijavimo pradžios stadijoje perrašinėjome žodžius, ne raides.

Tiesiog paimame mėgstamą eilėraštį ar ištrauką iš knygos ir nukopijuojame į sąsiuvinį.

Mokiau sūnų įsidėmėti žodį skiemenimis ir rašyti iš atminties po skiemenį. Parašius žodį – patikrinti. Tada didinti savo lygį – įsidėmėti žodį ir jį parašyti iš atminties. Patikrinti.

Ir taip tęsiame iki kol vaikas įsidėmi sakinį. Mums paprastai pavyksta 3-4 žodžiai. Vaikui patinka toks tarsi žaidimas, kuomet jis susikaupia ir bando aplenkti save. O aš matau tai, kaip dėmesingumo technikos ugdymą.

! Pasiteisino Charlotte siūlymas neteisingai parašytus žodžius iškart uždengti nuo vaiko ir parodyti teisingą versiją, kad jis neįsirašytų į atmintį tą blogąją, su klaida.

Kai vaikas perrašinėja tekstus, nesakau ir nerodau jam klaidų. Pastebėjau, kad kuo toliau, tuo rečiau praleidžia raides, labiau susikaupia, pats atranda ir pataiso klaidas.

Pritariu Charlotte Mason ir dėl diktantų. Jos manymu vaikai turi atlikti nemažai perrašymo darbų, kad atmintyje prikauptų daugybę įvairiausių žodžių, kuriuos daug lengviau parašytų diktantuose.

Mes bandome laviruoti tarp žodžių kaupimo ir rašymo, kai mama diktuoja 😁. Nesu tuo visiškai patenkinta, nes giliai širdyje jaučiu, kad tikrai diktantai gali palaukti tol, kol vaikas be prakaito ant kaktos rašys žodžius. Bet EI! Bent jau turime galimybę mokytis rašyti savo tempu, ne per jėgą. Kas yra didelė dovana.

Dar vienas dalykas iš Charlotte, palikęs man įspūdį – tai užduoties sukonkretinimas. Ta prasme, jeigu perrašome tekstą, tai vaikas turi žinoti ar jam svarbu taisyklingai nukopijuoti žodžius, ar dailiai rašyti, ar dar kažkas. Paprastai, užduotys vadovėliuose liepia daryti viską vienu metu. Mačiau, kaip tai viską apsunkina. Nes vienu metu vaikas turi galvoti apie tiek daug dalykų!

Tai pabandžiau savaitės bėgyje akcentuoti įvairius aspektus. Vieną kartą pabrėžiu gramatiką, kitą kartą darome tik dailyraštį, visos pajėjos į estetišką ir suskaitomą raštą. Trečią – svarbu teisingai įsiminti ir parašyti žodžius. Man tai panašu į didelio torto sudalinimą gabaliukais. Su laiku tie pavieniai dalykai susijungs į vieną, bet tam reikia vaikui duoti laiko. Laiko lavinti įgūdžius ir ugdyti pasitikėjimą savimi.

Vis nepamiršau! Vienas iš trikdžių, kodėl vengėme rašyti buvo silpni plaštakos raumenys. Ranka greit įsitempdavo ir pavargdavo. Tai nėra malonu. Pradėjome naudoti antistresinius kamuoliukus, bei daryti mankštas plaštakai. Šiai dienai – negirdėjau nusiskundimų.

Manau, kad visada yra priežastis kodėl vaikas vengia ar nenori rašyti. Tik reikia ją gudriai išsiaiškinti. Tiesiogiai vaikas gal nedrįsta pasakyti arba net pats nežino. Tiesiog tokia yra kūno reakcija. O kūnas visada atmeta tai, kas jam nepatogu.

Pavyzdžiui, mano sūnui nepatiko rašyti į pratybų sąsiuvinį. Po kurio laiko išsiaiškinome, kad jam nepatogios tos siauros mėlynos linijos. Vizualiai atrodo, kad jos riboja raides ir tekstas netilps. Skamba juokingai, bet kai pripratome laisvai rašyti sąsiuvinyje, sumažėjo baimė rašyti ir pratybose. (Visai kaip pildome dokumentus ir matome, jog niekaip netilps visi kontaktiniai duomenys 😁).

Taigi, stiprybės atrasti tas problematines vietas ir KARTU su vaiku jas išspręsti!


Kita svarbi tema – istorijų kūrimas. Antroje klasėje daug mokoma skaityti tekstą, jį suprasti, atpasakoti. Mes bandome papildyti šią programą kūrybiniais žaidimais, kurdami istorijas. Gali pasirodyti, kad tai pavieniai žaidimai, bet aš žvelgiu į perspektyvą ir matau, kaip tas technikas vaikai naudoja savo žaidimuose. O žaidimas – jų tikrasis gyvenimas.

Keletas pratimų, kuriais bandžiau prakalbinti vaikus:

ISTORIJŲ KŪRIMAS SU VAIKAIS | PAVEIKSLĖLIŲ KUBELIAI
ISTORIJŲ KŪRIMAS SU VAIKAIS | BOX PEOPLE
ISTORIJŲ KŪRIMAS SU VAIKAIS | KIBIRKŠTYS
ISTORIJŲ KŪRIMAS SU VAIKAIS | ISTORIJOS IŠ PRISIMINIMŲ

Bus tęsinys… kitą mėnesį 😌


Jau esu rašiusi apie skaitymą kaip mes jį prisijaukinome ir tai tapo įprotis (APIE KNYGAS VAIKŲ GYVENIME). Tiesiog įkeliu keletą knygų, kurias sūnus skaito savarankiškai. Šias gavome dovanų per kalėdas, beveik visos baigtos.

Beje, pagal knygas ,,Nevykelio dienoraštis” radome du animacinius filmus, kas pakėlė knygos vertę vaiko akyse 😌. (Vaidybinių filmų dar neperžiūrėjome, mačiau, kad irgi yra).

,,Silpnavalio dienoraštis“:


MATEMATIKA

Na, šio mėnesio tema – dalyba. Kažkaip sudėtis ir daugyba einasi puikiai. O va atimtis ir dalyba sunkiau. O ten kur sunkiau – to mažiau ir norisi.

Su dainelėm mokomės dalybos lentelę. Nežinau kiek padeda įsiminti, bet tas paprastumas nuotaiką matematikos pamokose tikrai pakelia 😁👌: Jack Hartmann

Nenustojome naudotis ir Numicon priemonėmis, neturiu metodinės programos ar vadovėlių, tiesiog pačios skaičiavimo priemonės praverčia. Ypač su dalyba.


PASAULIO PAŽINIMAS

Šį mėnesį skyrėme žmogaus prisitaikymo prie gamtos sąlygų pažinimui. Kalbėjome apie būstus, aprangą, maistą. Kodėl skiriasi oro sąlygos? Kodėl žmonės rengiasi? Kodėl vienų namai kone iš palmės lapų, o kitų – storų sienų tvirtovės? Kas pastogę paverčia namais?

Labai patiko dokumentinis filmas ,,The human shelter”. Daug įvairių aspektų kas namus padaro namais. Vaikai pamatė kaip žmonęs gyvena kituose kultūrose.

Tęsėme savo, sakyčiau, metų projektą – žemės gabalėlio maketą, kuris apaugo augalais, o dabar ir namais:

ŽMOGAUS BŪSTAS

Daug spalvinome, piešėme, statėme statinius ,,Minecraft” platformoje. Vaikams patiko pažintis su architektūra, dizainu. Sužinoti kokią fukcija atlieka projektuotojai ir pan. Žiūrėjome keletą laidų iš TV šou ,,Instant dream home”.

Pripažinsiu, kad nemėgstu šou.. bet atsitiktinumų nebūna, tad netyčia pateko į akiratį ši laida… Pamaniau, pabandysime. Tikrai buvo gerų akimirkų aptarti tiek žmonių namus, tiek pačio projekto idėją, kas yra šou, režisūra ir pan.

Pamenu, kai mokiausi interjero dizaino Londone, klausėme dėstytojų kodėl dizaino projektas trunka tiek ilgai (kartais metus ar net du). Atsakymas buvo: ,,Nes tai dizainas. Aukšto lygio. Tiek lauko užtrunka kokybiškų prekių gamyba, atgabenimas, įrengimas ir pan.”. Tada vienas studentas paklausė apie tas amerikietiškas laidas, kuriose per dieną pakeičia viską. Sulaukėme paaiškinimo klausimu ,,O kas ten apsilankė po pusmečio ar metų?”. Tiesa, nežinia koks tokių projektų darymo interjero ilgaamžiškumas. Juk tai daroma tik kaip šou.

Pasidalinau su vaikais šia įžvalga, kaip ir faktu, kad Amerikoje kitokios klimato sąlygos, tad ir namų konstrukcijos kitokios. Tai dalis statybos inžinerijos 😁.

Iki šiol vaikai nebuvo matę jokių realybės šou. Pasirinkome šias serijas gauti idėjų savo kuriamiems dizaino projektams virtualioje erdvėje.

O man patiko, kad tose laidose atrinktos šeimos buvo atsidavusios vienai ar kitai bendruomenei, savanoriškai veiklai. Tai toks geras pavyzdys vaikams, kad gyvenime riktusi gerą kelią, kuriame ima, bet kartu ir duoda kitiems.

Pabaigai! Smagu, kai pasaulio pažinimo pamokos ,,iškeliauja” ir į žaidimus. Gana rimtai buvome ir esame įkvėpti būsto, statybų temos 😁

Beje, šiai temai įkvėpė Trečioji Montessori pamoka apie žmonijos atsiradimą. Neprofesionalus vertimas ČIA.


MENAI

MUZIKA

Ne dažnai rašau apie muziką, bet šįkart nekantrauju pasidalinti keletu nuorodų, kurios pagelbėjo mokantis ritmikos.

Kadangi mokosi ne tik antrokas, bet du mažesni vaikai, tai mėgstame aktyvaus klausimo bei ritmavimo pratimus, dažnai judame su skarelėmis:

Labai įdomiai perklauseme MuMok vaizdo įrašą apie muzikos garsus ir jų kilmę:


DAILĖ

Gėda pripažinti, bet labai svarbu pasidalinti, jog nėra lengva pajausti kas patinka kitam. Viską dažniausiai matai per savo prizmę. Man taip buvo su daile. Vis bandžiau užduotis formuoti abstrakčias, nes man tai arčiau manęs, o vaikui arčiau – realizmas. Toks geras atradimo pliūsnis buvo. O man sritis – kuri neatrasta. Bus įdomu 😁.

Kelias pamokas tyrinėjome akis.

AKIS | DETALĖS | FORMA |TEKSTŪRA

Bandžiau įvesti naujas technikas (tik viršelio nuotrauka dukros (5m.):

KŪRYBINĖ LABORATORIJA | ANGLIS IR TRINTUKAS

Sūnaus eskizų sąsiuvinyje gausu įvairių pieštinių objektų, bet ten jau jo asmeninė zona.

Kurį laiką tyrinėsime piešimą pieštuku.


ŽMOGUS | EMOCIJOS

Kai kalbu su vaikais apie žmogų, man svarbu, kad jie žinotų ne tik biologinį kūną, bet ir mūsų dvasinę pusę (sielą, širdį, tikrąjį ,,AŠ”). Mes esame toks kompleksinis junginys, kuris jungiasi dar su kitais gamtos elementais, sudarydamas didelį tinklą. O to tinklo pagrindinis dėsnis – geras ryšys tarp visų tinklo dalių. Tai noriu, jog vaikai apie tai žinotų. Tikiu, kad tai raktas ne tik į kito širdį, bet ir į jų pačių laimę.

Skamba rimtai, bet iš tiesų tai labai lengvi pokalbiai, demonstruojantys mūsų šeimos vertybes.

DAUG KELIŲ Į VIENO ŠIRDĮ

Dar viena šiuolaikiniems tėvams opi tema – hiperaktyvus vaikas. Neseniai paskelbiau įrašą apie hiperkatyvumą.

HIPERAKTYVUS VAIKAS

Maloniai nustebino, kad tekstas atliepė daug šeimų, kurios savo asmeninėmis žinutėmis paskatino praplėsti įrašą tema:

,,KAIP SUBALANSUOTI AKTYVŲ VAIKĄ” arba ,,KAIP MES TVARKOMĖS SU HIPERAKTYVUMU”

Rašau iš trijų vaikų mamos, visiškai pasinėrusios į žmogaus prigimties ir jo ugdymo sferą pozicijos. Tai mūsų atradimai ir pastebėjimai.

Rekomenduoju pirma perskaityti pirmąjį įrašą ,,Hiperaktyvus vaikas”, nes žemiau – tarsi papildymas.

Taigi:

Nr. 1 – pasitikrinti koks yra požiūris į vaiko aktyvumą. Ar mes jį baudžiame už tai, ar suprantame, kad tai normalus šių dienų reiškinys, kuriam tieaiog neturime pritaikyto pasaulio.

Nr. 2 – pastovi aktyvi veikla. Mums labai padeda orientavimosi sportas. Lavina tiek kūną, tiek atmintį, tiek intelektą. Nekalbant apie buvimą gryname ore, ištvermę bėgiojant ir susitelkiant į tikslą.

Skaičiau, kad jautriems ir hiperaktyviems vaikams neurologų rekomenduojamas ir plaukimas. Tačiau iš daug šeimų girdėjau, kad masinės plaukimo treniruotės kaip tik išderina vaikus. Labiau pasiteisina individualus ar laisvas plaukiojimas baseine.

Nr. 3 – aplinka. Svarbu stebėti kokioje aplinkoje gyvena vaikas, ar yra kas jį dirgina (garsai, vaizdai, kvapai ir pan.), ką jis žiūri, žaidžia, su kuo bendrauja.

Aš vaiką įsivaizduoju kaip kempinę, kuri į save sugeria visą ją supančią informaciją, netgi tada, kuomet pats to net nesuvokia. Kiekvienas dirgiklis turi atsaką ir palieką žymę. Čia ypatingą vaidmenį vaidina ekranai. Didelis kiekis informacijos stimuoliuoja smegenis, dažnai per stipriai. Vaikas nesugeba su ja susitvarkyti.

Didelį poveikį daro ir tam tikros aplinkos, žmonių susibūrimai, chaotiška atmosfera. Vaikai jautrūs žmonių nuotaikoms, elgesiui. Visais atvejais atstatyti pusiausvyrą mums padeda buvimas gamtoje arba filmai apie gamtą. Vaikas nurimsta, įsilieja į matomą gamtos harmoniją.

Nr. 4 – Taip pat, stengiuosi sumažinti dirgiklių. Pavyzdžiui, kompiuterinius žaidimus žaidžiame be garso. Muziką dažniausiai klausome be vaizdo. Įsigijome keletą sensorinių dalykėlių atsipalaidavimui. Pasiteisino lavos lempa. Savaitgaliais pasidarome muzikos terapiją arba kaip tik energingą vakarėlį (priklauso nuo bendros nuotaikos) su muzikiniu gaubliu. Dažniau būname vonioje, naudoju aromaterapiją. Vaikams patinka kvapų terapijos. Masažai. Ypatingai su sensoriniais kamuoliukais ir ,,sūrio” spaudimas, įvyniojimai į antklodes, prispaudimai pagalvėmis.

Svajoju apie pasunkintus žaislus, kurie manau padėtų sėdint susikaupti. Bet labai jau kainos neįkandamos, tad manau, gaminsimės savo. Pretendentus žaislus jau išrinkau. Laukia operacijos 😁.

Nr. 5 – Mokantis, susikaupti padeda aktyvios pertraukėlės. Galima pastebėti, kai vaikas ima blaškytis, praleisti raides, trypti kojomis. Mes kartais pabėgiojam po kambarį, pašokinėjam, padarome pritūpimus, palaipiojame kopetėlėmis.

Naujasis pasiteisinęs žaisliukas – balansinė lenta. Ne tik mankštoms, bet ir atsipalaidavimui, žaidimui.

Mėgsta vaikai ir balansinį kamuolį. Ypatingai, kai parodau kokį naują pratimą.

Pastebėjau, kad vaikams svarbu parodyti kokie egzistuoja nusiraminimo būdai, dėmesio pagerinimo technikos ir jie patys atsirenka kas tinka, o kas ne. Juk esmė yra išmokyti pažinti savo kūną, nes teks su juo gyventi dar ilgai.

Nr. 6 – Rutina. Ugdymas šeimoje suteikia laisvės, kuri kartais pakiša koją rutinai. Negyvename pagal laikrodį, bet tam tikri dalykai vyksta tuo pat metu ir matau kaip tai turi teigiamą poveikį. Pavyzdžiui, pietų pertraukėlė visada vyksta su arbata, užkandžiais ir kažkokia laida ar dokumentiniu filmu. Vakare, darbo dienomis, visada skaitau vaikams Harį Poterį, o jie tuo metu spalvina arba lipdo. Tylus perėjimas iš vakarinio chaoso po būrelių į miego rėžimą. Penktadieniais – šeimos picadienio diena. Kepame patys picas ir žiūrime kartu filmą. Tokie maži dalykai, bet jie įneša vaikams stabilumo ir saugumo, todėl sumažėja noras ir spirgėti.

Aš darbą su vaikais matau kaip tinkamos atmosferos moderavimą. Kaip ir nėra laiko atsipalaiduoti, jeigu galvoju apie save kaip vienetą. Bet kai imu galvoti apie save kaip šios šaunios kompanijos dalį, tada visas aplinkos kūrimas įtraukia ir leidžia patirti be galo daug dalykų. Tame tarpe ir iš tikro atsipalaiduoti.

Labai jau ilgas įrašas šio mėnesio, tai sustosiu.

Lekiam į v a s a r į!