Trečia klasė.
Jau kurį laiką jaučiu, jog tuščias ertmes ugdymo šeimoje procese užpildo kitos šeimos. Iš ties, žmonės tokių nuostabių dalykų daro, gyvenimas toli gražu nuo mūsų – tokio gan paprastai kasdieniško.
Iš kitos pusės, vidinis balsas kužda, kad galbūt visgi svarbus tas mano nuosekliai kuriamas archyvas.
Pažiūrėsime ateityje, o dabar spaudžiu, ką galiu išspausti ir įvardyti źodžiais ar vaizdais 🤭😌
LIETUVIŲ KALBA
Praeitą mėnesį dalinausi knygų sąrašiuku, šį mėnesį skaitėme truputį mažiau kartu (dėl žiemos atostogų).
Aš ir toliau perskaitytas scenas (ištraukas iš knygų) naudoju lavinto atpasakojimo technikos kurti (atrasti savas), diskutuoti, atlikti gramatiki pratimus ar lavinti rašymo įgūdžius.
Pagrindinės gramatikos temos: veiksmažodžių laikai (praeitis, dabartis ir ateitis), prieveiksmis ir daiktavardis (giminė, skaičius, linksnis), kurį atainešėme į kovą. Prieš pradėdama kalbėti apie konkrečią kalbos dalį, visada prabėgu pro visas, kad vaikas susietų kas į kokius klausimus atsako (Daiktavardis – kas? Būdvardis – koks? Kokia? Veiksmažodis – ką veikia? Prieveikamis – Kaip (veikia)?)
Kartais vaiko prašau dalį teksto perrašyti, o kartais tiesiog nuskenuoju puslapį iš knygos ir bandome ieškoti kalbos dalių.
Dailyraščiui (sūnus pats norėjo labai) pasirinkome eilėraščiū knygą:
Kas pasirodė svarbu:
- Atmosfera (darbo vieta);
- Įprotis (kasdien prisėsti trumpam);
- Rašymo priemonė ir sąsiuvinys (kai įsigijome tikrai labai ploną parkerio plunksną ir geros kokybės popieriaus – vaikas mažiau nermauja, kad raidės susilieja ir atrodo negražiai).
- Reguliariai kalbėtis apie perfekcionizmą. Aplink mus daug tobulų linijų, formų, raidžių; viskas skaitmenizuotas, atliekama ne žmogaus ranka. Todėl svarbu vaikui padėti pasitikėti savimi ir suprasti, kad mes nesame robotai ir negalime atlikti užduočių gyvenime taip kaip kompiuteris ir pan. Beto, tai nėra ir tikslas. Svarbiausia – kasdienis augimas ir tobulėjimas.
Laisvalaikiu sūnui iš rankų neiškrenta ,,Ledo šalis. Žvalgo mokinys”. Papildomai dar kelia sknygeles skaito.
MATEMATIKA
Mėnesio temos pas mus buvo trupmenos, daugyba su dviženkliais, triženkliais skaičiais.
TRUPMENOS
Tema mums nebuvo sunki, nes pasiruošimas buvo atliktas ruošiant maistą virtuvėje (matuojant produktus).
Labai pasiteisino trupmenų magnetukai, pirkau iš Kinijos už kelis eurus. Iš pradžių visi trys vaikai žaidė kaip su dėlione, vėliau sūnus pastebėjo atkarpas, kaip padalinimai atitinka. Buvo dienų, kai vienas vaikas padaro savo versiją ant šaldytuvo, o kitas kitu laiku tą dieną pakeičia, bando atspėti ką padarė brolis ir papildyti. Taip gavosi tarsi nuolatinis istorijos kūrimas.
Atitinkamai atsirado ir užuominos į muzikos natas.
Žinoma, kelias savaites stengiausi ir praktiškai pabrėžti kas yra puse, 1/3 ir pan.. O labiausiai sūnų įkvėpęs dalykas buvo mano prisipažinimas, jog tik būdama 27 metų pagaliau supratau kaip pamatuoti vandens ar mielių kiekį duonoje (vyras pamokė), iki tol negebėjau staigiai pamatuoti 1/4 dalį ir pan.. Tai vaikams buvo juokinga, o kartu – pasijuto labai protingi 🙂
DAUGYBA
Dauginame dviženklius, triženklius skaičius. Bet pastebėjau, jog kartais užmiršta tam tikrų skaičių daugybos lentelę (kas man atrodo normalu). Tad sūnus juodraštyje naudoja C. Mason metode įvardytą būdą, man jis buvo tobulas mokantis daugybos.
Dar prideda komentarą: ,,Gerai, kad pats galiu atkurti daugybos lentelė bet kokiam skaičiui!” Net neabejoju, kad toks būdas nusėda atmintyje.
Laisvu laiku kartais sūnus nori paspręsti uždavinukų, tai įsigijome šias (gal kam irgi aktualu):
MENAS
MUZIKA
Priešmokyklinukė dukra lanko muzikos mokyklą, tai ta tokia sveika konkurencija skatina ir sūnų nepasiduoti. Jeigu dukrai parodo mokytoja, tai sūnus – pats ieškosi.
Muzikos ugdymą teigiama linkme pasukę dalykai:
- Kokybiško instrumento įsigyjimas.
- Mano pačios pavyzdys, požiūris
- Ritmikos, dainavimo pratimai
- Muzikinio skonio lavinimas
- Istorijos, filmai apie žymiuosius kompozitorius ir jų gyvenimą
Kokybiško instrumento įsigyjimas
Tikrai negaliu prisiminti kur, bet skaičiau, jog namuose apsigyvenęs instrumentas užmegs asmeninį santykį su vaiku. 100% taip. Pastebiu, kaip vaikai vis prieina prie pianino, bando, ieško. Esu atspausdinusi keletą nesudėtingų muzikos kūrinių (skaitymui iš natų, suvokimui ir pokalbiui apie natas, kitus ženklus ir pan.). Sūnui patinka kurti akordų kombinacijas. Dabar bando suderinti ir eiles (iš knygų).
Labai įkvėpia Vėjų teatro dainos pagal eilėraščių knygą ,,Baisiai gražūs eilėraščiai”. Yra net ir kelios video pamokos ,,Kaip groja vėjai”.
Pastebėjau, kad net jeigu ir neturi klausos, vaikas vistiek vienaip ar kitaip girdi garsus, sąskambius, susikuria savo santykį ir nuomonę. Tad leidžiu nebijoti.
Mano pačios pavyzdys, požiūris
Sunku nuslėpti savo vidines nuostatas. Tai labai jaučiasi, ypatingai vaikai tai jaučia. Tikiu, kad svarbu parodyti vaikams savo pavyzdžiu pastovumą, bei požiūrį į tam tikrus dalykus. Kitaip tariant, stuburą 🙂
Norėdama palaikyti dukrą, ėmiausi mokytis vienos melodijos, kuri seniai patinka ir svajojau kažkada sugroti pati. Atsivėriau internete virtualią pamoką ir tiesiog mėgdžiojimo būdu mokiausi. Taip kasdien prisėdu prie pianino po 15 minučių, tai tapo savotiška terapija. Kopijuodama Bethoween melodija ,,Elizai” pažinau pianiną visai kitaip. Padėtos natos, įvairūs akordų pavyzdžiai, pianisto knyga ir pan. – visa tai tik mano vizuali medžiaga sukelti provokaciją 🙂 ir ji veikia. Visi vaikai mato mane ir natūraliai patys dažniau prie pianino prisėda, tiesiog pažaisti ar patyrinėti garsus. Smagu, kai skambindami skiria, kurie garsai nedera kartu, pustonis ir tonas, tyrinėje minorą ir madžorą, tempus, ritmą, melodiją. Ko dar reikia bendram muzikos kalbos pažinimui?
Ritmikos, dainavimo pratimai
Jau kažkurį mėnesį dalinausi kai kuriomis nuorodomis, tik turėjau įtraukti šį punktą 🙂 bendras dainavimas bei ritmavimas nebūtinai tik dėl muzikos. Tai turi daug teigiamų dalykų ir savijautai, ir sveikatai, ir šeimos atmosferai. Tikrai pasiteisino, kai kartu susėdame ir bandome mušti diktuojam ritmą, atlikti kūno perkusijos pratimus ar padainuoti karaoke. O dabar dar bandome ir seriją ,,Just dance” žaidimų 🙂 Šokis irgi padeda pajausti muziką.
Muzikinio skonio lavinimas
Suprantama, kad klasikinė muzika yra turtingiausia visomis prasmėmis, bet iš kitos pusės, supratau, kad šiuolaikinė muzika yra arčiau vaikų, jų pasaulio. Jie dar pakankamai jauni, jog patys susirastų muzikos kūrinius, tad mes šeimoje karts nuo karto pasidarome muzikos valandas, kuomet naršome internete, klausome įvairių stilių muzikos (ne tik šių dienų, bet ir klasika tapusių roko, rokenrolo, elektroninės muzikos ir pan.). Sudalyvaujame ir muzikinėse edukacijose šeimai, spektakliuose. Vaikai turi muzikos grotuvus su ausinėmis, tai kada nori – klauso mėgiamos muzikos. Mėgsta ir kai kurias vaikiškas dainas.
Istorijos, filmai apie žymiuosius kompozitorius ir jų gyvenimą
Tikrai vaikai ir aš pati keičiame požiūrį į muzikos ištakas. Šiuo metu kartą į savaitę skaitome apie dieną su kompozitoriumi J. S. Bachu. Klausome jo kūrinių. Tekstas anglų kalba, tad tenka versti, bet tikrai verta. Tas kontekstas suteikia daugiau aiškumo kodėl ta muzika ypatinga, kitokia, brangi ir pan.
Kiek pamenu dalinausi ir mums patikusiais filmais apie muzikantus. Dukra, po filmo ,,Amadėjus” dar dabar niūniuoja keleta jo kūrinių, atpažįsta Mocartą. Ar to tikrai reikia? Nebūtinai. Dalinuosi tik pačiu faktu, kad tikrais faktais (nors ir sulyrintais) paremti filmai turi tikrą istorijos sėkla, kuri lieka atmintyje. Kartu išgyventi vargai, atradimai, tragedija – tai potyriai, kurie lieka. O kas liečia muzikos kalbą, tai man svarbu padėti vaikams atrasti savo ryšį su šia disciplina, per daug nespaudžiant būti pianistais ar pan.. Matau, kad jie mėgaujasi. Tai kodėl nepaźaidus muzikantų, kompozitorių?
DAILĖ
Pas mus neplanuotai į planus įsiveržė televizijos projektas ,,Didysis dailės iššūkis”. Nesitikėjau, kad tiek įkvėpimo duos. Laisvas laikas buvo užpildytas ,,namų dailės iššūkiu”. Vaikai patys sau kėlė užduotis, vertino, kritikavo. Smagus žaidimas 🙂
Keletas eskizų (visų vaikų):
Kitas įkvėpimo šaltinis tapo ,,Kaip skaityti meną”. Kaip naudojome knygą:
LIEJIMAS IŠ NEGATYVIOS FORMOS
Aš norėjau chronologijos, o vaikai – dūrė pirštu į C. Monet darbus ir sako norime sužinoti apie jį 🙂 Šiuo atveju aš beginklė. Tad tęsiame pažintį su žymiaisiais menininkais.
Keletas papildomų patarimų:
- Atsitiktinai padėtos knygos apie dailę, meną – patraukia vaikų dėmesį;
- Kad ir prioritetai galbūt mums yra lietuvių kalba, matematika ar užsienio kalba, tačiau menas praturtina vaiką kitokiais dalykais: jausmais, potyriais, iššūkiais, dažnai ir svarbiomis idėjomis. Tad verta bent kelis kartus per savaitę turėti savo dienotvarkėje suplanuotas dailės pamokas.
- Kokybiškos priemones! Tai vienas svarbiausių man dalykų, nes matau kaip vaikas dirba ir kuria, kai priemonės nekokybiškos ir kaip, kai spalvos ryškios, linijos aiškios, teptukai neplinka po kiekvieno potepio ir pan..
- Ekspozicija. Aš pati mielai savaitės bėgyje stabteliu prie vaikų darbų. Bet ir vaikams malonu, kad namuose atrandame garbingas vietas jiems eksponuoti. Ypatingai, kai laukia kol tėtis po darbų apžvelgs namų galerijos naujienas 🙂 kokios tai vietos? Trijose vietose ant sienų kabo kamštinės lentos, šaldytuvas + magnetukai. Planuose siena su ištisine viela (paslėpta), kad galėtume keisti rėmelius pagal formatus ir pan. Kaip būna viešose vietose. Šiai dienai planuojame mokslo metų pabaigoje surengti metų darbų parodą artimame draugų ir šeimos rate 🙂
Ir pabaigai, keletas pavykusių užfiksuoti ir aprašyti projektukų (nes šiais metais kiekviename kambaryje vyksta skirtingos veiklos, tai norisi įsijungti kartu, o ne leksryti su telefonu :))))
AKRILO LIEJIMO | PYLIMO TECHNIKA
LINIJINĖ KOMPOZICIJA
PIEŠIAME PASAKĄ
STIKLO KAMUOLIUKŲ ŠOKIS | PĖDSAKAI
Mūsų mėnuo vizualiai:
