Kalbėjome su vaikais apie draugus. Kas draugą padaro draugu? Kaip juos atskirti? Atsirinkti? Pagal ką? Kaip ,,nusipirkti” draugą (jo nuolankumą)?
Įdomūs klausimai, kuriuos vaikai gan noriai aptarinėjo. Visi sutarėm, kad labai svarbu tampa žinoti ko noriu ir bandyti ,,atrasti” ko nori kitas, tada tarp mūsų širdžių (tų norų) atsiras kelias, jungiantis mūsų draugystę.
Kai norai nesutampa, labai sunku susikalbėti. O kai ieškome kur nusileisti, kur išgirsti, kur papildyti – atsiranda keliukas, kuriuo eiti ne vienam visai smagu.
Piešėme sausa pastele ant juodo popieriaus. Pirmiausia, širdeles padengėme washi juostele – padarėme kelius.
Tada ėmėmės labai teplaus, bet smagaus proceso.
Pastelė labai tepli, svarbu, kad vaikas nepriliestų baldų ar pan. Nusiplauna lengvai su muilu.
Kai spalvinimas baigtas, nulupome juosteles. Ant savo keliukų į širdį užrašemė tai, kas mums patinka. Kad kiti šeimos nariai tai žinotų.
Paprasta, bet efektyvu. Bent keletą minučių galvojome ne tik apie save, bet ir pavyko pažvelgti į kitus. Toks ir buvo tikslas!