Kodėl žmonėm reikia meilės? Mes mylime save, mylime partnerį, mylime draugus, mylime šeimą, mylime gamtą, mylime maistą, mylime seksą, mylime darbą, mylime keliones… Labai daug dalykų mes mylime, nes tai daugiausia malonumo teikiantis dalykas!
Dauguma malonumą teikiančių dalykų baigiasi vos tik gavus ar pasimėgavus kurį laiką. Tik vienintelė meilė tarp žmonių gali būti be pabaigos…
Mes, būdami maži, mylime savo mamą, nes ji mums garantuoja saugumą, šilumą ir maistą.
Paauglystėje pastebime, kad mus ima traukti kitas žmogus (labiau negu likusieji). Tada apie jį daug galvojame, svajojame, galime stebėti jį visą dieną ir visa tai teikia džiaugsmą.
Tam tikru metu užgimsta draugystė. Pažįstame tą žmogų ir gimsta naujas noras – pažinti ne tik akimis, kūnu, bet ir vidų.
Taip gimsta šeimos užuomazga. Tik ne visiems sėkmingai pavyksta tą sėklą užauginti iki tvarios meilės, kuri nepriklauso nei jam, nei jai. Tai tarsi naujai kuriama santykio sistema tarp jų, kuri maitinama abiejų pastangomis, pokalbiais, flirtu, nusileidimais.
Žmonėms dar trūksta patirties, kalbant apie meilę, žmogišką meilę. Daug metų atgal tokio reiškinio nebuvo. Gamta sužadina hormonus tam, kad žmonės pratęstų giminę, rasę. Tik keliasdešimt metų kaip mes ieškome kas yra ta jėga, kuri taip traukia, taip pildo ir taip gudriai pasislėpusi, tarsi laukia kol pagaliau subręsime ir prisiimsine atsakomybę už sąmoningą ryšio kūrimą.
Meilė egzistuoja tarp žmogaus ir tikrovės įvairiomis formomis, ne tik ta romantiškoji tarp partnerių. O šiandien, pasinaudojant globalia švente, galima pamėginti aptikti savo ir tų formų ryšį, paieškoti kas man teikia džiaugsmo, kur yra tas šaltinis ir kam aš esu ta meilės nešėja, ne kurios žmogus nebūtų laimingas. Panorėti santykiuose atrasti nesibaigiančią meilę, kuri su savimi atneša labai daug šidžiai mielų pokyčių!
Su meilės diena…
