Vienos durys, antros, trečios…
Ieškau kaip pripildyti vidinį neužtikrintumo, nuovargio ir nežinomybės ertmę.
Gatve eina besišypsančios moterys,
Viena laiko rankose popierinį kavos puodelį,
Kita bando grakščiai atkąsti prancūzišką ragelį,
Nepavyksta.
Trupiniai krenta jos taškuota suknele,
Ir pasislėpia baltų žirnelių rašte.
Moterys nusišypso ir kalbasi toliau.
Visai šalia, už kampo šmirinėja šuo –
Pakelia savo dešinę koją.
Pauzė.
Jo šeimininkas kalbasi telefonu.
veidą slepia barzda ir kepurė su snapeliu.
O balsas vibruoja żemyn aukštyn,
Koja vienodu ritmu spardo tarp plytelių išaugusią kiaulpienę.
Oru atsklinda čaižus vaiko verksmas,
Mama ima raustis kuprinėje,
Kažko ieško, każką randa.
Paduoda.
Tyla.
Prabanga, kurią netrukus užgožia mano mintys.
Aš negaliu nustoti galvoti apie vidinį badą,
Apie troškulį laisvai kvėpuoti,
Apie drąsa kurti ir auginti.
Įkvėpiu miesto dulkių,
Iškvėpiu savo nerimą.
Kur, po galais, slepiasi taika?
Vaikštau parke, miesto gatvėmis.
Ieškau jos savyje, kituose.
Nieko.
Tik baimė, kova ir laukimas.
Ieško taikos ir vienybės žodżiuose, knygose, žmonių veiduose.
Nieko.
Tik melas, vilionės ir tyla.
Bandžiau keisti darbą, išvykti,
Bandžiau miegoti ir nemiegoti.
Suprasti ir pamiršti.
Staiga virš manęs,
Dangumi praskrieja du naikintuvai.
Garsas užgožiantis viską, tik ne mintis.
Prikeliantis visa, kas miega pabusti.
Mano kūnas jau nereaguoja,
Nes żino, kad tuoj jie sugrįš.
Kaip kaskart grįžta klausimas:
kas bus su mumis?
Ne su mano vaikais.
Ne su mano namais.
O su mumis.
Aš nepasiduosiu.
Aš vis tiek ieškosiu taikos.
Net jei taika nėra vieta,
į kurią gali nueiti viena.
Gal ji pradeda kvėpuoti ten,
kur du žmonės nustoja gintis vienas nuo kito.
Kur vienas išdrįsta pasakyti: man baisu,
o kitas nepabėga.
Gal taika galėtų gyventi pas mus
kaip bendras susitarimas negyventi po vieną.
Naikintuvai vis tiek praskristų dangumi.
Klausimas „kas bus su mumis?“ vis tiek skaudėtų.
Bet jis jau turėtų veidus.
Balsus.
Draugus.
Žmones.
Ir galbūt tada šalis būtų ne tik vieta,
kurią bijome prarasti,
o ryšys, kurį pagaliau pradedame statyti.
Taika galėtų gyventi pas mus,
jeigu paruoštume jai vietos tarp savęs.
Aš ieškosiu taikos.
O tu?