Šiandien pirmą kartą užsidėjau plačiabrylę skrybėlę.
Ir staiga supratau vieną juokingą dalyką.
Iš šalies moterys su tokiomis skrybėlėmis kartais atrodo tarsi šiek tiek pasipūtusios. Lyg žiūrėtų tik tiesiai prieš save ir joms niekas aplink neįdomu.
O tada užsidėjau ją pati.
Ir paaiškėjo, kad… aš tiesiog nieko nemačiau. 😄
Matymo laukas susitraukė iki kokio metro aplink mane. Vaikai laksto, taškosi, kažką šaukia, o aš sukioju visą galvą, bandydama suprasti, kur jie dingo.
Trumpai tariant, tai nėra pats praktiškiausias galvos apdangalas mamai prie vandens.
Bet buvo gera priminti sau dar vieną dalyką.
Kartais tai, ką matome kituose, tėra mūsų sukurta istorija. O tikrovė būna daug paprastesnė. Kartais žmogus ne išdidus. Jis galbūt tiesiog nemato po savo skrybėle.