O kas apie Ją?

Turbūt ne man vienai pavasaris siejasi su atsinaujinimu. Tai tarsi naujo ciklo pradžia: naujas kvėpavimas, saulės pasitikimas, gamtos stiprūs pokyčiai. Sakoma, kad moterims labai svarbus reguliarus atsinaujinimas: tiek išorinis, tiek vidinis.  Tikrai taip.  Pastebėjau, kad kasmet vis labiau bręstu ir norisi ryškiau ir ryškiau suvokti kas esu iš tiesų.  Tikrai, kartais pagaunu save galvojančią, jog

(Ketvirtasis įrašas apie moters pagrindines gyvenimo sritis) Kažkas labai ypatingo ir stipraus slypi tikroje draugystėje tarp moterų. Tai bendras ryšys, kuriame jautiesi matoma, priimta tokia, kokia esi, bet kartu tyliai, per pavyzdį, skatinama judėti į priekį – link  geresnės savęs versijos. Pasisekė tai, kuri turi tokias drauges. Moterys, kurios nrbando tavęs perdaryti, bet būdamos savimi

,,Būti čia ir dabar” – Labai labai dažnai girdimi žodžiai, ar ne? Nežinau kaip jums, bet man prireikė kone 15 metų, kol užčiuopiau mažą mažą siūlo galiuką, kuris vestų prie tos būsenos ,,Čia ir dabar”.  Kai prasidėjo pirmosios paiešos, o jos atidundėjo su trenksmais ir dideliais gyvenimo pokyčiais, ta proga pasidariau tatiuruotę – užrašą ,,Esu

Moters gerai savijautai labai svarbus jos asmeninis tobulėjimas. Mes pasirenkame kūrybinę veiklą, karjerą ar hobius, kurie leidžia mums augti kaip asmenybėms, realizuoti savo talentus bei svajones. Bet dažnai vistiek jaučiame kažkokį trūkumą. Dažnai sakau vyrui: ,,Noriu kažko, bet nežinau ko. Turbūt tai dar neišrasta”. Labai taikliai apie šį poreikį, kurį turi beje dar ne visi,

Daugumai žinoma, koks sudėtingas kūrinys yra moteris. Turbūt niekas nepaprieštaraus, kokią galingą energiją ji turi savyje. Tik ne visada ta energija būna kurinati. Dažnu atveju moteris pati negali jos suvaldyti ir namuose praūžia uraganas, sugriaudamas tai, kas svarbu.  Po trijų neštumų, gimdymų, pogimdyvinių pokyčių, savo tapatybės atsinaujinimo, savirealizacijos paieškų ir dar daug kitų moterų patirčių,

Kai gimiau prieš daugiau negu trisdešimt metų, iš manęs tebuvo 3,1 kg miltų. Tėvai mane auklėjo, palaipsniui pildami vandenį, mokykla – ugdė, minkydama tešlą. Visi sutikti žmonės pridėjo vis kitokių prieskonių. Kol galiausiai, sulaukus dvidešimties, gyvenimas patalpino mane į kepimo formą, įdėjo į orkaitę, gerai pakaitino ir štai – ištraukė kepinį. Aš pati nesirinkau būti