Auklėjimo procesas moko mane žvelgti kitaip į gyvenimą, į patį auklėjimą ir į savo vaikus. Iš bendrų aptarimų su bendraminčiais, asmeninės praktikos bei mokomosios medžiagos gimsta mano straipsniai. Priskiriu juos prie puslapio širdies, nes prieš atliekant bet kokį veiksmą vaikų atžvilgiu, reikalingas tinkamas kėtinimas: ,,kodėl aš tai darau? ką tai duos vaikui? ar tai auklėjimo dalis? Šiame ugdymo ir auklėjimo procese daug nulemia pačios moters vidinė būsena, nes vaikai labai gerai tai jaučia. Dominuojant negatyvui nepavyks atlikti nė vienos užduoties tinkamai. O, kaip žinia, moters vidinei ramybei, balansui didelę įtaką turi santykiai su partneriu. Šias tris pagrindines sritis ir stengiuosi atskleisti sau ir jums.
Vaiko netinkamas elgesys nebūtinai rodo, kad problema yra pačiame vaike. Labai dažnai jis tik parodo situaciją, kurioje gyvena visa šeima. Todėl kai vaiko elgesys mus išgąsdina, suerzina ar nuliūdina, pirmas klausimas turėtų būti ne „kas jam negerai?“, o „kas vyksta mūsų namuose?“ Jeigu atsitinka nelaimė, griebiamės pirmosios pagalbos vaistinėlės. Panašiai ir šeimoje. Kai pasirodo kažkoks
VAIKO ELGESYS – ŠEIMOS ATMOSFEROS VEIDRODIS Read More »
Kažkam žodis ,,skraidymas” siejasi su sportu, adrenalinu ar kelionėmis, ta materialiąja prasme, bet man, būnant tokiai itin atsargiai, bijančiai aukščio, kaip katinas vandens, skraidymas vyksta kasdien visiškai kitokiu, niekam nematomu būdu: išorėje mano laikysena išlieka tokia pati – atsipalaidavusi nugara, rankos visada kažką laiko, suka, judina, galva lengvai linksi, pademonstruodama, kad girdžiu, kad aš čia,
VIENAM SKRISTI PAVOJINGA Read More »
Vienas didžiausių mano, kaip moters, susipainiojimų buvo noras būti gera visiems šeimoje. Atrodo, kuo daugiau duosiu, kuo labiau stengsiuosi patenkinti visų poreikius, kuo geriau viską suvaldysiu, tuo daugiau namuose bus ramybės, artumo ir laimės. Juk būtent taip ir kuriama harmoninga šeima? Bet gyvenimas parodė, kad vien pastangų pamaloninti kiekvieną neužtenka. Galima išeikvoti milžinišką kiekį energijos,
KARTAIS BANDYMAS BŪTI GERA MAMA ARDO ŠEIMOS CENTRĄ Read More »
Kai buvau jaunesnė, daugiau skaičiau psichologinės literatūros, apskritai bandžiau suvokti savo naują funkciją, naują vietą, naują padėtį, naują santykį su savimi, su vyru, su vaikais ir su visu tuo gyvenimu. Ir labai dažnai vienas pagrindinių patarimų būdavo paprastas: gerai išsimiegok. Tuo metu man tai atrodė ne visai man. Atrodė, kad aš galiu laikyti daugiau, kad
KAI NUOVARGIS SILPNINA PAGARBĄ PARTNERIUI Read More »
Rytas kartais užklumpa kaip dovana. Po ilgo sąstingio išėjau į gryną orą ir staiga pajutau: bunda žemė, savo žalias rankas į saulę kelia tulpės, virš galvos skrenda trys žąsys, kažkur medžiuose šaukiasi paukščiai, kažkas cypsi, juda, skleidžiasi. Jaučiu, kaip šiluma sklinda po oda, o pavasario vėjas primena neapsigauti – dar ne vasara. Tačiau kavos kvapas
NE TIK PASIIMTI, BET IR DUOTI Read More »
Kodėl šiandien taip sunku kalbėtis su kitu žmogumi? Ne tik su nepažįstamais, kolegomis, bet ir šeimoje po kelių minučių pokalbio kažkas viduje ima priešintis? Gyvename tokiu laiku, kai turime daugiau žinių, įrankių ir net sąmoningumo nei bet kada. Tai kodėl kažkas neveikia būtent ten, kur turėtų būti paprasčiausia? Šiandien žmonės patiria stresą, jaučiasi pavargę, išsiblaškę.
ŽMONĖS KALBASI, BET NESUSITINKA Read More »
Silvija ramiai suka kempine ratu lėkštėje tai į vieną pusę, tai į kitą. Deginantis vanduo teka jai per rankas, leidžiasi sustingusiais pirštais žemyn. Ji šiandien buvo viena. Ne ilgam. Tos kelios laisvos valandos turėjo būti „jos laikas“. Rytas buvo daug žadantis: pro langą į kambarį brovėsi išsiilgti saulės spinduliai, praviras langas įleido drėgnos žolės kvapą.
– Kurią suknelę man vilktis? – Elena pakelia priešais vyro akis dvi sukneles: juodą ir žalią. – Tą juodą, kaip visada. – Kaip visada… – ji šypteli. – Pameni, kai ją vilkėjau pirmą kartą? – Restorane Vilniaus gatvėje. – Tu sakei, kad atrodau kaip tikra dama. – Tu ir buvai. – O jeigu aš norėčiau
Šiandien išėjau į gėlyną pasigauti serotonino. Draugė sakė, kad reikia daugiau sąlyčio su žeme, ir nusprendžiau pasinaudoti patarimu. Besidarbuodama pagalvojau vis dažnai girdžiu, kad žmogui norisi pabėgti iš miesto, nuo to tempo, emocinio triukšmo. Iš viso to, kas per greita, ko per daug, kad per dirbtina. Ir aš pati ne kartą esu taip galvojusi, kad
KUR IŠ TIKRŲJŲ NORIME SUGRĮŽTI Read More »
Kartais gyvenime įdomiai nutinka: tam tikru klausimu tampi tarsi upe, į kurią suteka daug upeliukų. Pastaruoju metu mane pasiekia nemažai atgarsių apie „kitokius“ vaikus. Vaikus, kurie jautresni išoriniams dirgikliams, tačiau patys ne visada empatiški kitiems; vaikus, kurių aktyvavimo kodas – atsakymas į klausimą „kodėl?“; vaikus, kuriems „pasodinti medį, pastatyti namą“ nėra savaime suprantamas gyvenimo tikslas;
VAIKAI, KURIE NEBETELPA Į SENAS FORMAS Read More »