Istorijų kūrimas su vaikais

Vaikams kartais nėra lengva sėsti ir kurti istorijas. Tam visada reikia lengvų pratimų, kurie įjungtų kūrybinį mąstymą. Pasigaminome paveikslėlių kubelius. Ant lipnaus popieriaus atspausdinau įvairiuspaveikslėlius. Kaip naudotis? Mes išsiridename ar išsitraukiame du, tris kubelius ir iš atsivertusių paveikslėlių kuriame trumpus nutikimus. Istorija – tai įvykis. Pavyzdžiui: ,,Vienam miestelyje prie jūros gyveno berniukas, kurio darbas buvo

Kartojam ir kartojam, vis kitokiais būdais. Šįkart matau, kad labai tiko paaiškinimas. Vaikai naudoja šį principą ne tik užsiėmimuose, bet ir žaisdami, vizualiai papasakodami kas neramina, konfliktines situacijas. Labai tuo džiaugiuosi, nes jaučiu, kad per istorijų kūrimą, skaitymą galima labai daug ką nuveikti tiek akademiniuose dalykuose, tiek ir formuojant savo asmenybę. Schemą piešiau remiantis šiuo

Šiandien norėjau su vaikais pakalbėti apie istorijų ,,kalną” ir kartu pabandyti atpsžinti šį principą mums žinomose istorijose. Pirmiausia, užsiėmimas prasidėjo nuo personažų kūrimo. Tai – peliukai iš giliukų. Tas kūrybinis laikas davė daug privalumų: ◦ Vaikai persijungė į kūrybinį mąstymą; ◦ Begaminant apkalbėjome peliukų priešistorę (kur gyvena, kokie vardai, kokie charakterio bruožai, ką mėgsta ir

Ne tik jungėme mintis į pasakojimus, bet ir taip mokėmės lietuvių kalbos gramatikos. Pririnkau įvairių iliustracijų (paieškos žodžiai: illustration character, illustration objects, illustration art). Sukabinau visus ant virvelių tokia tvarka: ◦ Pirma eilutė – paveikslėliai, kurie padėtų atsakyti į klausimą KAS? ◦ Antra eilutė – KĄ VEIKĖ? ◦ Trečia – KUR? ◦ Ketvirta – KĄ?

Nutariau pakartoti jau atliktas užduotis iš Andrew Wright knygos “Creating stories with children”. Praėjus metams, vaikai visai kitaip jas supranta. Šiandien mokėmės sukurti personažo vaizdinį, remiantis informacija apie save. Kartais vaikams sunku sukurti įdomių faktų ar savybių. Taigi, naudojome mane kaip tiriamąjį objektą. Ant balto popieriaus lapo apvedžiojom mano kontūrą (tik kontūrą, jokių akių ar

Kartais vaikams atrodo taip baisu tai, ko jie nesugeba gerai atlikti. Tiksliau, ką mano, jog nesugeba. Mums taip būna su nauja kažkokia rašytine raide. O man norisi nuimti tą įtampą, parodyti kam naudojamas raštas ir kartu, žinoma, treniruotis. Tad sugalvojau pasinaudoti vadovėlyje (naudojame ,,Taip”) pateiktas pasikartojimo užduotis panaudoti istorijos kūrimui. Nieko ypatingo, bet suveikė puikiai.

Šiais metais planavau transformuoti pamokas ,,kaip kurti istorijas” į ,,kaip pasakoti istorijas”. Bet… bet vaikai labai prašo bent kartą į savaitę skirti laiko istorijų kūrimui senuoju būdu. Taigi, prisiminėme pagrindinius etapus: ⁃ vieta ⁃ veikėjas ⁃ problema (noras ar situacija) ⁃ veiksmas ⁃ pabaiga Norėjosi įnešti naujų elementų tai įprastą piešinį papildėme popierinėmis kortelėmis, kuriose

Dar vienas smagus būdas kurti istorijas – paveikslėlių labirintas. Tereikia didelio popieriaus lapo, piešimo priemonių. Kiekvienam vaikui skyriau po tris burbuliukus, kuriuose jie galėjo nupiešti ką tik nori. Kai visi baigėme, kartu iš visų pavienių burbuliukų bandėme sukurti bendrą pasakojimą. Paveikslėlius eilės tvarka jungėme rodyklėmis. Tad štai kas gavosi: Sukurtus pasakojimus galima panaudoti tiek knygelėms,