Moters gerai savijautai labai svarbus jos asmeninis tobulėjimas. Mes pasirenkame kūrybinę veiklą, karjerą ar hobius, kurie leidžia mums augti kaip asmenybėms, realizuoti savo talentus bei svajones. Bet dažnai vistiek jaučiame kažkokį trūkumą. Dažnai sakau vyrui: ,,Noriu kažko, bet nežinau ko. Turbūt tai dar neišrasta”. Labai taikliai apie šį poreikį, kurį turi beje dar ne visi, paaiškina Abrahamas Maslow savo poreikių piramidėje.
Maslow piramidė – tai psichologijos teorija, kurią sukūrė Abrahamas Maslow. Ji apibūdina žmogaus poreikių hierarchiją, parodančią, kaip skirtingi poreikiai motyvuoja žmonių elgesį. Ši piramidė suskirstyta į penkis pagrindinius lygius:
- Fiziologiniai poreikiai: Pagrindiniai poreikiai, būtini išgyvenimui, tokie kaip maistas, vanduo, miegas, oras, pastogė.
- Saugumo poreikiai: Fizinio ir emocinio saugumo užtikrinimas – tai apima stabilią aplinką, sveikatą, darbą, finansinį stabilumą.
- Priklausymo ir meilės poreikiai: Santykių su kitais kūrimas, meilė, draugystė, šeimos ryšiai, priklausymas bendruomenei.
- Savigarbos poreikiai: Pasiekimai, savivertė, pripažinimas ir pagarba iš kitų.
- Saviaktualizacija: Aukščiausias lygis, kuriame žmogus siekia realizuoti savo potencialą, kūrybiškumą, asmeninius tikslus ir savirealizaciją.
Kodėl asmeninis tobulėjimas Maslow poreikių piramidėje yra aukščiausias žmogaus siekis? Nes tai reiškia ne tik pasiekti savojo „aš“ realizaciją ir tikrąjį identitetą, bet ir tapti harmoningai subalansuotu, savimi pasitikinčiu asmeniu, kuris įkvepia ir kuria pasaulį aplink save. Šis lygmuo prilyginamas gamtos ar net dieviškumo idėjai – tobulybei, kurioje žmogus tampa savo geriausia versija.
Maslow teorijoje teigiama, kad žemesnio lygio poreikiai turi būti bent iš dalies patenkinti, kad žmogus galėtų siekti aukštesnių lygių poreikių. Esama žmonių, kurie gyvena visiškai pilnavertį gyvenimą, pildydami tik pirmuosius norų lygius. Tačiau, yra ir tokių, kurie labai arti piramidės viršūnės ir ima klausti ,,Kas aš esu iš tiesų?”. O tada gyvenimas tampa ,,problema”. Nori kažko, bet nežinai ko 🙂
Man patinka mokslai apie žmogų, gamtos dėsnius, nes juo galima lengvai patikrinti. Kiek pavyko surinkti informacijos dėl savęs (tikiu jos yra ir daugiau), tai psichologijoje asmeninio tobulėjimo požymiai: interesų padidėjimas, galimybė analizuoti, matyti ryšį tarp reiškinių, kitų žmonių supratimas, vidinė laisvė , atsakomybės pasireiškimas (tai pagrindinis). O pats svarbiausias požymis – kiek žmogus geba suvokti aplinkos svarbą. Rekomenduoju patikrinti 🙂
Mano pradžia, o vėliau paaiškėjo, kad daug mano sutiktų žmonių pradėjo lygiai taip pat – sąžiningas įsivertinimas kur ir kaip gyvenu. Ar man patinka, kas patinka, kas nepatinka, ar motyvuoja ir vysto ar demotyvuoja ir žemina. Norint išgirsti savo tikrąjį balsą, reikia gerai apžvelgti savo aplinką, kurioje esu: kaip žmonės bendrauja, ką vertina, kuo gyena, ko nori, ko siekia. Pamenu, mano senoji kasdienė aplinka nuolatos mane spaudė gyventi pagal dirbtinai formuojamas vertybes, kol galiausiai ėmiau dusti ir norėjau pabėgti nuo visų. Mano bundantis noras atrasti tikrąją savo vietą po Saule stūmė mane pirmyn ieškoti naujos aplinkos. Ir tas atsiribojimas leido išryškinti tai, kas iš tiesų mane traukia, suteikia jėgų kurti, motyvuoja. Žinodama tai, galėjau lengviau susikurti naują ratą aplink save. Ratą žmonių, informacijos šaltinių, pomėgių ir t.t., kuris pildo mane. Tą vaizdinį, kurį vis iš naujo atrandu. Tai gali būti bet kokia srytis, bet koks vaidmuo. Prisiminiau garsųjį kompozitorių Bachą, sakoma, kad jis tiesiog ore skaitė gamtos dėsnius ir juos užfiksavo muzika, norėdamas apie tai papasakoti mums. Turime ir matematikų, fizikų, dailininkų, filosofų….
Sakyčiau sudėtingiausia yra pati pradžia, nes vektoriaus nebuvimas tikrai žudo. Man tai nutiko pačioje karjeros viršūnėje, gyvenau ir dirbau Londone, geroje interjero dizaino įmonėje, klientai jau spėjo pamilti mano lietuvišką krupštumą. Bet vieną dieną pabudus pajutau, kad kažkas ne taip su mano gyvenimu. Kuo toliau, tuo labiau ta tuštuma augo. Nebūtinai reikia keisti darbą, išvykti ir pan., tiesiog nebuvo šalia manęs žmonių, kurie parodytų kitokį požiūrį į gyvenimą. Kad jau klaidžiojam po prisiminimus, kažkaip prisiminiau filmą su Julia Roberts ,,Valgyk, melskis ir mylėk”. Gražiai perteikta ši paieškos pradžia, pasimetimas, kreipimasis į Dievą ar Gamtą parodyti kaip elgtis. Ir nejučia gyvenimas ima suktis kitaip, o jeigu nenustoji prašyti – nenustoja ir ,,ateiti” atsakymai. Tarsi dialogas su gyvenimu. Šis filmas pastatytas, remiantis tikra istorija (planuoju perskaityti ir knygą), todėl gan natūraliai jaučiasi tie virsmo ir ieškojimo etapai. Toks fainas jausmas užplūsta, kad žmonės, kurių tu nepažįsti išgyvena tas pačias fazes, nors ir kitaip. Atsiprašau už tokį lyrinį nukrypimą, bet filmo siužetas vaizdžiai pateikia tai, ką bandau suregzti raidėmis.
SAVĘS REALIZAVIMAS V.S. POREIKIŲ PATENKINIMAS
Man patiko integralaus auklėjimo požiūris – poreikių patenkinimas yra tik gyvūninio lygmens egzistavimas, kuris tavyje nevysto sielos, tikrojo ,,Aš”, o savęs realizavimas – tai siekis tapti integralia visos gamtos dalimi, tai gyvenimas plačiau, negu tavo asmninio intereso ribos, tai gyvenimas, atskleidžiant kokia tikroji tavo gyvenimo paskirtis. Arba, kaip Maria Montessori pasakytų – gyvenimo misija.
Man labai padėjo šios idėjos ir suvokimas išsilaisvinti nuo kritikos kitų žmonių gyvenimui ir pakeitė požiūrį į pasaulį. Ačiū motinystės instinktams ir atsakomybės poreikiui tobulėti, auklėjant vaikus, nes ieškodama koks turėtų būti auklėjimo tikslas, kad vaikai mokėtų ieškoti laimės ir būtų veikianti dalis visos dėlionės, pavadinimu ,,Gamta”, radau savo pačios vaizdinį, kurį kaskart tobulinu. Ir tai ne visai darbas su savimi, tobulinant charakterio savybes ar pan. Gal net ir priešingai – tai mokymasis priimti savo charakterį, būdą tokius, kokie jie yra ir bandymas jais pasinaudoti, jog tapčiau moterimi, kurios vaizdinį kūriu.
Sakyčiau, bandant tapti geriausia savęs versija man didžiausias pavojus yra tas pasirinkimo taškas. Nes vidinis balsas sako, jog turiu tapti ,,kažkuo”, ko nesu gyvenime nei mačiusi, nei girdėjusi. Rašoma, kad turiu kaip ir atrasti savyje. Tad išbandžiau du variantus: klausyti savęs ir daryti tai, ko noriu arba nuolatos stumti save iš komforto zonos, elgiantis priešingai. Pirmuoju atveju viskas tapo nevaldoma, norai keitėsi kone kas sekundę, sunku buvo atsekti ką daryti ir jokios ramybės neradau. Antruoju – irgi nepasiekiau jokių rezultatų, tik nuovargį ir didesnį klausimą ,,Ką daryti?”. Kaip jau rašiau, gyvenime tikrai būna taip, jog paklausi ir kažkokių būdu tave pasiekia atsakymas. Yra net ir mokslinis paaiškinimas apie tai, bet nenoriu plėstis, nes juk kalbame apie tokį svarbų dalyką!
Įdomu, kokia mano atsakymo versija?
Abiem atvejais sprendžia mano protas arba mano intuicija. Kai atsirado trečias elementas, kuris padeda pamatyti viską kitaip, negu pati sugalvoju, atsirado mano gyvenime filtras. Apsistačiau save aplinka, kuri mane žavi, gyvena vertybėmis, kurios man patinka, atlieka veiksmus, kurie yra prasmingi, bendrauja tarpusavyje taip, kaip noriu, jog bendrautų visas pasaulis! Ši aplinka visada mane stumteli į priekį, visada randu ko jai pavydėti ir kai abejoju savo nuomone, pagalvoju: ,,O kaip pasielgtų tokiomis vertybėmis gyvenantis žmogus?”.
Asmeninis tobulėjimas yra moters savirealizacijos pagrindas. Tikiu, kad tai ne tik galimybė augti ir realizuoti save, bet ir būdas išreikšti savo unikalumą bei įprasminti gyvenimą. Kai moteris randa savo vietą, atpažįsta savo poreikius ir geba juos suderinti su vidiniu balsu, ji tampa ne tik stipresnė, bet ir laimingesnė. Šis savirealizacijos kelias yra galinga jėga, kuri leidžia kiekvienai moteriai kurti harmoningą, prasmingą ir įkvepiantį gyvenimą.
Labai stengiuosi tapti įkvėpiančia aplinka moterims, kurios skiria savo brangų laiką, skaitydamos mano medžiagą. Viliuosi, kad investicija atsiperka ir kelia mūsų visų gyvenimo kokybę. Juk, kaip bebūtų, esame viena didelė šeima 🙂
