Prieš beveik dešimt metų pasidariau tatuiruotę – užrašą ant rankos ,,esu čia ir dabar”. Ir tik dabar supratau ką tai iš tiesų reiškia.
Nežinau kaip jūsų, bet mano aplinkoje vis atsiranda žmonių, kurie intensyviai ieško savo gyvenimo esmės. Vieni pasitenkina psichoterapijomis, kiti ieško dvasinių dalykų, trečius – pasaulis itikina, kad prasmės nereikia ieškoti, reikia tiesiog mėgautis gyvenimu.
Įdomu tai, kad gyvenimo prasmė glaudžiai susijusi su klausimu ,,kas aš esu?”. Ir neturint atsakymo, kyla daug vidinių problemų. Prieš daug metų viskas buvo paprasčiau, mat ,,kas aš esu” buvo nulemta fakto, kokioje šeimoje gyvenai. Jeigu mano tėvas batsiuvys – tai ir aš toks. Tada kalbėsiu, rengsiuos ir gyvensiu kaip batsiuvys. Bet per laiką žmonija išsilaisvino iš visokiausių rėmų ir pasiekėme tašką, kad galime būti kuo tik norime! Tik ar žinome ko norime?
Pasirodo tai tampa didelė problema tarp jaunų žmonių. Jie nebesugeba savęs identifikuoti, neatpažįsta savo tikrojo ,,aš”. O ir visuomenėje jaučiamas spaudimas konkuruoti, tvyro nepasitikėjimas savimi, neužtikrintumas. Todėl ir savižudybių skaičius sparčiai auga, nes žmogus nebejaučia gyvenimo svarbos. Niekas jam nepasako, kad gyvenimas – tai dovana, kurią gauname tik kartą ir tam, kad pasinaudotume tinkamai. Vietoj to, girdi, kad yra nevykėlis, nenusisekėlis ir pan..
Trūksta supratimo. Meilės. Kažko visiems bendro, kas padėtų kiekvienam atrasti save. Atrasti savo egzistavimo priežastį ir ją realizuoti.
Neseniai perskaičiau tokią mintį, kad gyvenimo prasmė yra būti šioje akimirkoje. Gyventi tikrą gyvenimą. Gyvenimą be spektaklių. Tada ir prisiminiau savo tatuiruotę.
Prasmingiausia yra būti ,,čia ir dabar” ir stebėti kas vyksta su tavo gyvenimu, ką gali pakeisti, o prie ko turi derintis. Kas turbūt yra pats sunkiausias uždavinys, o gal jo išsprendimas ir yra žmogaus gyvenimo prasmė?