UGDYMAS ŠEIMOJE | PIRMA KLASĖ |GRUODIS

Suvėlavom su savo mėnesio aprašymu, bet ilgai galvoje nešiojausi įvairias mintis. Viena jų ryškiausia – ką galima nuveikti mokslo srityje, kai tris savaites iš keturių visa šeima serga? O tada perbėgau savo sukauptą foto albumą ir nustebau… visgi nuveikta nemažai. Žinoma, tai ne visai akademiniai dalykai, tačiau vaikų pasaulėžiūra tikrai pakito.

Iš tikrųjų, apsidžiaugiau, kad tokį iššūkį turėjome, nes tai parodo, kad ugdymo šeimoje procese gali ir taip nutikti. Tai parodė, kad panika ar savigrauža niekur nenuveda, o vidinis pasitikėjimas likimu duoda labai daug. Beje, ugdymas šeimoje suteikia galimybę ,,sutvarkyti” visas spragas savo ir savo vaiko tempu.

STALO ŽAIDIMAI

Atradimas buvo stalo žaidimai ,,Dragodomino” ir ,,Kingdomino. Origins“. Rekomendavo draugai logikai ir strateginiam mąstymui lavinti. Tai žaidėm visa šeimyna! (Pasisekè, kad vinted radau naujus, dar supakuotus ir gerokai pigiau negu parduotuvėje). Man patiko, kad kaskart reikia galvoti, nėra taip, kad išmokau taktiką vieną ir viskas.

Keletas žaidimų paliko vaikams (4 metai ir 7 metai) įspūdį (parsinešėme iš bibliotekos):

Peliukai ir sūris. Jungiasi domino principu, reikia sudėti kuo daugiau peliukų kortelių greta sūrio ir saugotis kačių bei pelėkautų.

Icecool pingvinai. Iš dėžių susistato kambariai su durimis. Vienas pingvinas būna gaudytojas, o kiti – bėgikai. Pingvinų figūrėlės juda pamuštos ,,sprigtais”. Vaikams patiko ,,pasiautėti” 🙂

Otrio deluxe. Žaidimas grįstas X ir O, tik čia reikia dėti pagal spalvas, dydžius.

Pictionary air žaidimas. Panašus į ,,Alias”versiją, kurioje reikia nupiešti žodį iš kortelės, tik šiame žaidime piešimas vyksta ore, o dalyviai vaizdą mato telefono ekrane. Nėra taip lengva piešti, kai nematai ką pieši 🙂 bet labai smagiai prabėgo vakaras.

Žaidimai įkvėpė kurti ir savo versijas:

ŠEIMOS IŠŠŪKIS

Vienas stipriausių veiksmų mūsų šeimoje buvo ,,28 dienų iššūkis”. Tai kaip advento kalendorius, kuriame buvo daug įvairių užduočių šeimai, kurios padėjo pažinti vienas kitą.

MENAS

Žinoma, jau tradicija tapusios šventinės atvirutės bei žaisliukai. Šiais metais išbandėme naujas technikas:

PASAULIO PAŽINIMAS

Pavyko ir pasidžiaugti žiemos gamta, palepinti vietinius gyvūnėlius daržovėmis.

PAPILDOMA INFORMACIJA

Pasipildė ir knygelių sąrašas:

Ir kaip visada pabaigai kažkas iš serijos ,,vaikų auklėjimas”…

HIPERAKTYVUMAS – PRISITAIKYMAS PRIE ŠIUOLAIKINIO RITMO

Šiandien susiduriame su masišku, nors mums vis dar nepripažintu, reiškiniu – žmonių hiperaktyvumu. Ypatingai matome vaikuose. Ir vaikai nebūtinai daug juda fiziškai, tačiau jie viduje nesugeba nustygti vietoje.

Įdomus faktas, kad šių dienų hiperaktyvumo reiškinys – normali naujosios kartos elgesio reakcija, nes hiperaktyvumas – tai prisitaikymas prie šiuolaikinio ritmo, o ne patologija (nustatė mokslininkas Matthew Smith).

Kaip mamai, man padeda žinojimas, kad augantis egoizmas sukelia padidintą vaikų aktyvumą ir tai – normalu. Vaikai vis mažiau randa užsipildymo tuose, dalykuose, kurie mums teikia džiaugsmą. Jie tarsi ,,ragauja” gyvenimą ir neranda, ko ieško. Niekas jau beveik neįtinka. 

Kažkaip liūdina ir gąsdina tai, jog sunku vaikams sukurti tinkamą aplinką, su tinkamomis auklėjimo normomis ir forma. Mes, kiek pajėgiame, stengiamės savo šeimoje vaikams suteikti bazinias žinias apie žmogaus egoistinę prigimtį, kad tai padėtų teisingai suprasti tiek vaikų, tiek suaugusių augimo problemas. Bet suprantame, jog vaikai gyvena ne tik šeimoje, bet ir sąveikoje su sociumu. Čia ir iškyla problema. Pasaulis nėra draugiškai nusiteikęs ugdyti kito vaikus. Matyt, turime iki to dar daaugti. Tad šiai dienai reikia nenuleisti rankų ir bent šeimoje apsupti vaikus tinkamais pavyzdžiais, gerokai padirbėti su savimi. 

Aš laikau šį reiškinį – hiperaktyvumą – kaip tikrą dovaną, kuri verčia senąją kartą keisti savo mąstymo paradigmas, ieškoti atsakymo giliau negu psichologija ar psichiatrija gali paaiškinti.

Hiperaktyvumas aiškiai signalizuoja apie kitokio gyvenimo būdo, ugdymo, bendravimo formų poreikį. Tikiu, kad vaikus reikia ne vaistais ,,raminti”, kad pritaptų prie senojo pasaulio rėmų, o įsiklausyti į jų vidinius poreikius. Nesijuokti. Nekritikuoti. Iš tiesų pabandyti suprasti kaip ir kokį pasaulį mato mūsų vaikai. Juk jie – pasaulio ateitis…