Ne kartą girdėjau iš moterų atsiliepimus, kad susitikimas su gera drauge ar draugėmis, tai tarsi susitikimas su savimi.
Vyras tos funkcijos atlikti negali. Įdomu kas tai per reiškinys.
Moteriai reikia visuomenės ne mažiau nei vyrui. Tik tai labiau specifineė aplinka. Vyrams patinka tiesiog smagiai leisti laiką kartu, o moteris – visada įvertina ar tai naudinga, ar verta, ką tai duos. Ji labiau praktiška. Vyrui – kuo smagiau užpildytas laikas – tuo geriau, o moteriai reikia rezultato. Tad moters ir vyro požiūriai šiuo klausimu nesuderinami jau nuo pat jų sukūrimo dienos.
Aš bėgu ratais visą dieną ir rytoj, ir poryt bus tas pats.. iki momento, kai nebegalėsiu padaryti to, ką darau. Ir kas tada? Tada man reikalingas draugės priminimas, kad šis mano gyvenimas, kaip ir visa gmtoje, turi turėti kažkokią prasmę. Man reikia visada viduje jausti koks yra mano vaidmuo, kodėl viskas taip kaip yra, kam. Nors ir galiu viską padaryti dėl savo vaikų, vyro, draugų, bet tai verčia daryti mano prigimtis. Viskas kas man taip artima ir brangu suteikia tik gyvenimo skonį, bet ne tikslą.
Su artima drauge įgaunu krypties kaip atnaujinti šeimą, save. Išgirstu patarimų, kurie padeda geriau orientuotis gyvenime. Tokių dalykų niekas nemoko. Gera draugė suteikia pasitikejimo gyvenimu, ji įžiebia svarbos liepsną, kai ji vos rusena. Tikra draugė primena tau, kaip tu myli gyvenimą ir priimi jo davanas, kad ir kokios jos būtų.
Artimas ryšys su savo vyru yra neįkainojamas dalykas. Kaip ir neįkainojama turėti draugę, su kuria gali pabūti kaip su savimi.