Kaskart pažvelgus į veidrodį matau naują moterį prieš save. Šis pagrindinis dalykas padeda man ir vyrui išlikti kartu. Aš keičiuosi. Jis keičiasi. Mes visada įdomūs vienas kitam, nebuspėjami, neatrasti. Kaip vyras juokauja: ,,Einu iš darbo namo ir nežinau kokia nauja žmona laukia”.
Kažkaip santykiai tarp partnerių man labai primena dažnai pasitaikančią situaciją: nusiperku naują sofą, aš ja žaviuosi, kaskart praeidama jaučiuosi puikiai dėl savo pasirinkimo. Nuostabu! Koks jos audinys, forma… norisi sėdėti ir sėdėti ant jos. Bet laikui bėgant vis mažiau ir mažiau ją pastebiu. Žinau, kad tame kampe stovi sofa ir tiek. Jau pamiršau kiek džiaugsmo teikė jos atsiradimas namuose. Vieną dieną sofa tampa nebepatraukli. Tada kyla noras įsigyti naują sofą.
Lygiai toks pat procesas vyksta ir tarp žmonos ir vyro. Keletą metų žavimės, nenuleidžiame akių vienas nuo kito, didžiuojamės savo pasirinkimu. Su laiku nustojame būti vienas kitam įdomūs, manome, kad viską žinome vienas apie kitą. Priprantame, kad gyvename po vienu stogu ir tiek. Nuobodu. Ir ką norisi daryti? Eiti pirkti ,,naujos sofos”.
Daug metų laikiausi įsikibusi vaizdinio kokia turiu būti, kokią nori mane matyti kiti. Šiai dienai, nemeluosiu, galvoju apie tai, bet šis kriterijus jau nėra pagrindinis. Man kur kas svarbiau išmokti priimti gyvenimo siunčiamus iššūkius kaip pagalba pakeisti požiūri į tikrovę ir viską panaudoti įtvirtinti ryšį su man brangiu žmogumi. Teko daug kartų nusivilti santykiais, todėl nebenoriu išgyventi skaudžių netekčių. Ypatingai dabar, kai radau savo sielos antrą pusę.
Man svarbu, kad kiekviena diena padovanotų artimam žmogui jausmą, jog jis man brangus, svarbus. Kartais net svarbesnis negu mano puikybė, įsitikinimai ar nuomonė. Tas nuolatinis kalibravimas tarp savęs ir kuriamo ryšio pakeičia tą vidinę moterį manyje. Kadangi aš meno žmogus, tai toks kūrybinis procesas mane žavi.
Ir net jeigu bent vieną kartą iš šimto pavyksta į savo žiūrėjimo lauką įsileisti mintis apie artimo žmogaus gerovę, be naudos sau, aš džiaugiuosi savimi. Nes tada atrodo, kad tos kelios sekundės tapo tikrai prasmingos mano gyvenime. O svarbiausia, savo tuo veiksmu aš pasėjau meilės sėklą kito širdyje.