Šį kartą išbandėme Leonardo da Vinci naudotą sfumato principą – mokėmės kurti gylį, kai tolimesni objektai tampa vis šviesesni ir tarsi išnyksta rūke.
Pasistatėme vazą su gėlėmis ir pirmiausia jas piešėme stebėdami – pieštuku, lengvomis linijomis. Lapo apačioje pieštuko žymes ištrynėme pirštais, kad jos taptų minkštos, be aiškių kontūrų.
Tada ant atskiro lapelio nusipiešėme gėlės siluetą ir jį iškirpome. Likusi lapo dalis tapo trafaretu. Dėjome jį ant piešinio ir pirštais su dažais užpildėme gėlės formą.
Taip viename darbe atsirado du planai: priekyje – tamsios, ryškios gėlės, o tolumoje – šviesios, pieštuku pieštos, tarsi nykstančios rūke.
Labai paprastai praktiškai pamatėme, kaip plokščiame popieriaus lape galima sukurti erdvės ir gylio įspūdį.
