Jau kuris laikas kaip vaikai žaidžia, kad gamina knygas: piešia, rašo raides, kuria savo rašybą, pasakoja istorijas. Tai šiandien gimė mintis pamėginti iliustruoti dainą. Vienos iš dainelių, kurias klausome – ,,Vėjų teatro”. Pastebėjau, kad labai gerai ne tik nuotaiką pakelia, bet ir sūnus įkvėptas pradėjo laisvai kurti dainas, eilėraščius ☺️. Tad ir šiai užduočiai parinkau […]
ILIUSTRUOJAME KNYGĄ PAGAL DAINĄ Read More »
Tik pradėjome pažintį su dar viena senovės civilizacija. Tikslas tik bendrais bruožais susipažinti kaip žmonės gyveno, vystėsi, kiek tobulėjo ir sukūrė tokį pasaulį, kokį matome šiandien. Ir, kaip Maria Montessori savo knygoje “porencial of human being” rašė, kad žmonės ir toliau vystosi, ir toliau turime galvoti kokį pasaulį norime palikti ateities kartoms. Planas buvo tiesiog
SENOVĖS GRAIKIJA | ARCHITEKTŪRA Read More »
Jeigu noriu būti gera šokėja – tai renkuosi aplinką, kuri kalba apie šokio, treniruočių svarbą, susidūrus su pirmaisiais sunkumais – nenustoja šokti. Aplinką, kurioje kiekvienas stengiasi siekti aukštumų. Būdama tokioje aplinkoje aš 100% tobulėsiu jeigu nuolat imsiu pavyzdį iš jos ir vaidinsiu, kad aš jau esu tokia šokėja, kokias matau aplink. Tokiu principu paremtas visas
ŽAIDŽIAME GYVENIMĄ Read More »
Šito užsiėmimo turbūt reikėjo man labiau nei vaikams 🙈. Kažkaip iš vienos pusės ore tvyro įtampa, ryškios dvi stovyklos – vieni laikosi karantino, kiti – ne. Artimųjų tarpe nepasitenkinimas, kad liksi namie.. vaikai dar irgi iki galo nesuvokia, kad šias šventes sutiksime vieni, namuose. Ant žibintų buvo pasiūlymas piešti kada jaučiamės gerai, jaukiai, saugiai, laimingai;
Bent jau bandėme 🙈😁 Kadangi močiutėms nieko niekada nereikia, tik jausti vaikų ir anūkų rūpestį jomis, tai su tokiomis mintimis ir lipdėme. Man svarbus buvo ne rezultatas, bet vaikų nusiteikimas, jų mintys apie močiutes, pokalbis kodėl jos reikalingos, kodėl jas mylime ir pan. Nors ir rezultatas visai 👌🏼😁. Gaminome iš ore džiūstančio molio. Kūną suformavome
SKULPTŪRA | ANGELIUKAI Read More »
Ieškojau būdų kaip pradėti pokalbį apie tai, kad mes visi esame skirtingi, turime savo norus, pomėgius, bet esame šeima. O šeima – tai vienas mechanizmas. Jeigu nors vienas dantratukas nesisuka, tai ir šeima negali būti laiminga. Pirma ant iškirptų dantratukų piešėmė kiekvienas: Ką aš mėgstu valgyti; Kiek man metų; Ką norėčiau gauti dovanų kalėdoms; Aš
MES SKIRTINGI, BET MES ŠEIMA Read More »
Į kepimo foliją ,,supakuoti“ objektai įgavo visai kitokį charakterį. Šiame laikotarpyje ore tvyro kalėdinės nuotaikos, tai ir žaidimą susiorganizavome šioje spalvų paletėje: raudoną, ,,blizgančią”. Nebuvo užduoties, labiau laisvas žaidimas pasitelkiant “loose parts”.
ŠVIESOS STALAS | ATSPINDŽIAI Read More »
Tęsiame žmogaus kūno pažinimo užsiėmimus. Šiandien susipažinome su žmogaus pojūčiais, kurių pagalba suvokiame tai, kas yra prieš mus. KODĖL MAN REIKIA DVIEJŲ AKIŲ? Trumpas ekperimentas padėjo suprasti kodėl žmogui reikia dviejų akių. Sustatome plonus daiktus ant kieto paviršiaus, vaikas turi užmerkti vieną akį ir rodomuoju pirštu paliesti kiekvieno daikto centrą. Bandome viena akimi, tada kita,
ŽMOGAUS KŪNAS | 5 POJŪČIAI Read More »
KOKS MANO ŪGIS? Pirma matuojame savo ūgį kaladėlėmis. Vienas atsigula ant grindų, kiti šalia deda tiesia linija kaladėles (nuo kulno iki galvos). Tada suskaičiavome kiek kaladėlių yra gulintis, užrašėme. Taip pakartojome su kiekvienu. Tada galėjome palyginti kiek kas aukštesnis. Matavimo vienetas – kaladėlė. Gaila neradau kaladėlės 10cm, tada sūnui būtų lengviau paversti kaladėles į centimentrus…
ŽMOGAUS KŪNAS | ŪGIS | PROPORCIJOS Read More »
Žaidimas puikiai tinka sutinkant šventes ramiai, šeimos apsuptyje. Taip pat ir spręsti problemas, pažinti ir dirbti su kitų jausmais. Galiausiai po žaidimo sukurtą picą galima pasikabinti kaip suvenyrą ar priminimą apie bendrus išgyvenimus. Priemonės: Vatmano lapas, žirklės, spalvotos piešimo priemonės (markeriai, pieštukai, kreidelės (gali būti ir dažai)). Vatmano lape reiktų nupiešti didelį apskritimą ir padalinti
ŽAIDIMAS ŠEIMAI: PICA Read More »