Tai skiltis, kurioje rašau apie vaikų auklėjimą, savo asmeninę patirtį pritaikant teorinias žinias. Dalinuosi išvadomis, o kartais tiesiog teorija, reikalinga pažįstant vaikus. Auklėjimas pirmiausia prasideda šeimoje. Ji yra kaip mažytė labaratorija, kurioje pirmą kartą užgimsta gyvybė. Šeima – maža pasaulio kopija, jeigu vaikai ir tėvai kartu sukurs rūpesčiu, palaikymu, meile grįstus santykius, tai ši kopija dublikuosis, plėsis, kol galiausiai visas pasaulis taps kaip viena didelė ir laiminga šeima.
Žemė niekada neklausia, iš kur ir kada krenta lietus. – Ši mintis visada mane įkvepia pabandyti pažiūrėti į viską iš gamtos pozicijos, o ne vien manosios. Tokiu pjūviu žvelgiu ir į vaiko savarankiškumo ugdymą. Tikiu, kad vaikų nepriklausomybė yra esminė jų brandos dalis. Mes, kaip tėvai, turime skatinti juos atlikti užduotis, atitinkančias jų amžių ir […]
VAIKŲ NEPRIKLAUSOMYBĖS KAINA Read More »
„Kiek šiuolaikinės švietimo teorijos yra išmintingos ir humaniškos, o kiek jos tik pataikauja vaikų garbinimui, kuriam visi paklūstame – tai klausimas, į kurį negalima atsakyti skubotai.“ Charlotte Mason Prieš daugiau nei 100 metų ji jau matė tai, su kuo mes vis dar susiduriame šiandien. Skaitydama Charlotte Mason, nustebau, kaip jos aprašytos problemos prieš daugiau
TADA IR DABAR | VAIKŲ AUKLĖJIMAS Read More »
Kartais pagaunu save galvojant – ko iš tiesų reikia mūsų šeimai, o kas tėra dar vienas daiktas ar įprotis, kuris tik užima vietą (kartais ir galvoje)? Šiandien viskas taip greitai keičiasi, aplink tiek daug pasiūlymų, nuomonių, lūkesčių… Ir norisi neprarasti to vidinio balso, kuris padėtų atskirti, kas svarbu. Pastebėjau, kad kai skiriu laiko sau –
KO TIKRAI REIKIA NAMAMS IR ŠEIMAI? Read More »
Paprasti žodžiai: Nebijok naujų idėjų. Bet sunku juos įgyvendinti dėl kelių gan esminių faktorių: aplinkos, kurioje žmogus yra; auklėjimo, kurį jis gauna; gyvenimo esmės suvokimo. Aplinka Vis dažniau susiduriu su situacija ,,viena sakoma, kita daroma”. Ir pati neišvengiamai pagaunu save, kad labai noriu, tarkim, atrasti kažką naujo, bet išoriniai signalai siunčia kitokius pojūčius. Ir negaliu,
KO LABIAUSIAI LINKIU VAIKAMS – NEBIJOTI SAVO IDĖJŲ Read More »
Pastaruoju metu dažnai grįžtu prie vieno klausimo: kaip žiūrėti į gyvenimo sunkumus? Ne teoriškai, ne „kaip reikėtų“, bet realiai – kai sunkumas jau stovi prie durų, kai norisi viską mesti, kai tiesiog nebėra jėgų. Gyvenimas duoda du variantus: arba bėgi, bet tada sunkumai bėga iš paskos, arba bandai juos įveikti. Daug kas sako – „sunkumai
KAIP TINKAMAI PRIIMTI GYVENIMO SUNKUMUS | NORIU, KAD MANO VAIKAI TAI ŽINOTŲ Read More »
Kaip mama, dažnai susiduriu su klausimais: ,,Kiek laisvės turėtume suteikti savo vaikams? Kur yra ta riba tarp leidimo jiems tyrinėti savo nepriklausomybę, klysti ir mokytis atsakomybės bei įsikišimo kaip už vaiką atsakingo žmogaus?” Ši dilema kone kasdien pasireiškia mūsų gyvenime įvairiose srityse ir reikalauja sprendimų, kantrybės ir daug savistabos. Rašant šia tema, prieš akis išniro
AUKLĖJIMO MENAS | TARP LAISVĖS, ATSAKOMYBĖS IR MEILĖS Read More »
Kaip mama ir savo vaikų ugdytoja, kuri organizuoja jų mokymosi procesą, dažnai jaučiuosi priblokšta informacijos. Šiandien mus bombarduoja begalybė informacijos iš visų pusių. Net jeigu tai geri projektai, leidiniai, skirti mokyti ir mokytis, vis tiek kartais pasiekiu ribą, kai man visko tiesiog per daug. Kartais pagaunu save galvojančią: „Ar tikrai turime viską, ką sužinome, sutalpinti
AUKLĖJIMO GPS: KAIP RANDU KELIĄ PER INFORMACIJOS DŽIUNGLES Read More »
Paauglystė – tai laikas, kai žmogus pradeda kelionę į suaugusiųjų pasaulį, ir dažniausiai tai įvyksta su nedidele doze chaoso ir sumaišties. Ypač įdomus ir sudėtingas amžiaus tarpsnis yra 9–13 metų laikotarpis, dar vadinamas ankstyvąja paauglyste. Šis etapas pasižymi įvairiais emociniais ir psichologiniais iššūkiais, su kuriais susiduria ne tik vaikai, bet ir juos supantys suaugusieji. Emocijų
ANKSTYVOJI PAAUGLYSTĖ | 9-13 metų Read More »
(Mano atradimai auklėjant mažylį) Na štai, ir trečiąjį kartą įsisuku į ,,terrible two” ratą. Tik šįkart patirtis daro savo: mažiau streso, mažiau neaiškumų. Tik nuoseklus darbas su savimi ir mažyliu. Jei esi tėvas ar mama, tikriausiai bent kartą susidūrėte su situacija, kai 2–3 metų vaikas tiesiog atsisako jūsų klausyti. Toks įspūdis, kad viskas, ką sakai,
NEPAKLUSNUS DVIMETIS | TRIMETIS Read More »
Kiekvienais metais, rudeniop, paimu į rankas knygą ,,Penkios vaikų meilės kalbos”. Tai tarsi dulkių nuvalymas nuo nusistovėjusio požiūrio, nuomonių ir įsivaizdavimų. Per metus mes visi stipriai pasikeičiame, tad skaitydama šią knygą, aš atsinaujinu ir pasitikrinu ar vis tie patys dalykai užpildo mano vaikų širdies rezervuarus meile. Smagu, kai su kiekvienais metais vis labiau išryškèja kokia
PENKIOS VAIKŲ MEILĖS KALBOS Read More »