Vaikų auklėjimas

Dažnai tokių replikų sulaukia tėvai, kurie negali nuraminti ,,vidinio balso”, nuolat kuždančio, jog vaikų auklėjime slypi didinga prasmė. Faktas, kad tokie tėvai investuoja daug daugiau savo gyvenimo duodami, nebūtinai reiškia, kad jie save laiko pranašesniais ar kad jų vaikai ypatingi (beje VISI vaikai ypatingi!), juos veda tėviška intuicija. Deja, tokie tėvai nevisada sulaukia tiesioginio palaikymo […]

Ne kartą esu rašiusi, kad man šeima nėra tik fiziniai žmonės, gyvenantys po vienu stogu. Tai kur kas daugiau. Kiekvienas savo pastangomis, požiūriu į kitus, įsijungimu į bendrus artimųjų reikalus sukuria lauką tarp mūsų, kurį vadiname šeima. Ir kai jau toks darinys yra, prasideda linksmieji kalneliai! Nuolatos pas kiekvieną kinta poreikiai, nuotaikos, nuomonės. Atrodo, jau

Pastaruoju laiku turėjau seriją situacijų, kuriuose atpažinau skirtingus žmonių požiūrius į tai, koks turėtų būti vaikų auklėjimas. Susidarė vaizdas, kad dauguma visgi jį įsivaizduoja kaip vaiko buvimą patogiu suaugusiems: jokių bėgiojimų, garsių kalbėjimų, dalyvavimų suaugusių reikaluose, ginčijimosi ar suaugusių neklausymo. Trumpai tariant, vaikai neturi kelti suaugusiems jokių rūpesčių. Jie turi būti visiems patogūs. Tada bus

Auklėjime tos ribos tokios plonytės. Ir sąmoningiems tėvams tenka vis tas ribas brėžti. Ir turbūt ne aš viena susiduriu su įvairiom aplinkinių reakcijom, kurios realiai sukritikuoja tave, bet sprendimo, pagalbos ar palaikymo neduoda. Kai vaikai išprovokuoja tam tikras situacijas, dažnai pasimeti ir nebežinai kaip elgtis. Aplinkiniai visais atvejais randa ką sukritikuoti, o tu iš baimės

… Kaip? Paklausus vaiko, kodėl jis nežaidžia su kitais vaikais, atsakymas trumpas ir aiškus: ,,Nežinau kaip”. Tada išsitraukia telefoną ir nueina kur atokiau su savo ,,pasauliu”, kur bendravimas žinutėmis. Ir jis teisus. Vaikai mokosi iš tevų pavyzdžio. O tėvai šiais laikais taip pat pamiršo kas yra fizinis bendravimas. Virtualiai bendrauti daug patogiau, nereikia tiesiogiai priimti

Ar įsivaizduojate gyvenimą be konkurencijos? Pauzė pamąstymui… Ar įsivaizduojate kiek atliekame veiksmų, kurių iš tikro mums nereikia ir kas mums net nepatinka? Kodėl? Nes kitas taip daro. Kitas tai turi. Kitas to nori. O kur aš? Ko noriu aš? Aplinkui tiek triukšmo, lyginimo, konkurencijos, kad sudėtinga išgirsti tikruosius savo poreikius. Visada ir visur viskas matuojama