Gyvename pasaulyje, kuriame viskas aplink mus palieka pėdsaką. Ugdymas apima kiekvieną patirtį, kiekvieną sąveiką ir kiekvieną akimirką, kurią praleidžiame savo aplinkoje. Ar tai būtų gamtos stebuklai, miškas, vandenynas ar socialiniai ratai, kuriuose kasdien sukamės – visa tai keičia mus.
Mūsų aplinka yra galingas ugdytojas, nuolat mus veikiantis subtiliais, bet reikšmingais būdais. Šis nuolatinis sąveikavimas tarp mūsų ir aplinkos yra nenutrūkstamas augimo ir pokyčių procesas. Mes, kaip tėvai, matome, kokį svarbų vaidmenį aplinka vaidina vaiko asmenybės formavimui. Tai nėra tik tai, kur ir kaip mūsų vaikai praleidžia laiką, bet ir apie tai, kokią informaciją jie sugeria ir kaip ją suvokia.
Nepriklausomai nuo ugdymo formos – ar tai būtų formalus mokymas, mokymasis šeimoje ar patirtinis ugdymas – mūsų, kaip tėvų, atsakomybė yra užtikrinti, kad vaikai turėtų geriausias sąlygas vystytis pagal savo polinkius ir interesus.
Tikiu, kad tiek vaikai, tiek mes, suaugusieji, turime galvoti ir kalbėti apie visos žmonijos ateitį. Mes privalome kolektyviai kurti norimos visuomenės viziją, nes būtent ji taps aplinka, kuri formuos ateities kartas.
Norisi atidžiau pažvelgti į savo aplinką, informacijos šaltinius ir vertybes, kurias puoselėjame. Įvertinti dabartinę realybę ir drąsiai kurti aplinką, kuri maitintų, augintų ir ugdytų mus tinkama linkme.
Pasidalindama šiais apmąstymais, tikiuosi įkvėpti kitus būti sąmoningesniais dėl galingo aplinkos vaidmens ugdant tiek save, tiek būsimąsias kartas.
P.S. Nors ugdymo procesui nesvarbu, ar tai rugsėjis, ar birželis, tačiau ore tvyrantis jausmas primena mums apmąstyti tikrąjį gyvenimo tikslą – išugdyti savyje tikrą žmogų.