O kas apie Ją?

Nežinia kodėl, bet prieš Naujuosius visada norisi apžvelgti savo metus. Tas periodas tampa savotiškas tam tikros gyvenimo atskaitos taškas. Pasauliui byrant į šipulius, norisi sustoti ir pagalvoti ,,kodėl aš dabar gyvenu? Ir kam esu moteris?”. Žinoma iš istorijos, kad technologijų atsiradimas stipriai įtakojo moters pokyčius. Praeityje nebuvo tokių produktų, kuriuos šiandien perkame, viską moteris gamino […]

Šimtus kartų įsitikinta, kad vaikui susirgus mamoje aktyvuojasi ypatingos galios, kurių dėka ji gyvena 24/7 rūpestyje vaiku. Mes, mamos, galvojame apie savo mylimiausius taip stipriai, kad pamirštame apie save. Mamos baziniai poreikiai lieka nuošalyje, o energijos suteikia ne kava, maistas ar miegas, bet sužibusios vaiko akys… Neapsakomas džiaugsmas, kai vaikas sveiksta, nors trumpam, bet nusišypso.

Kartais užgriūna toks sunkumo, tamsos pojūtis, kai jaučiamės užstrigę. Kartais tai trunka neilgai, o kartais – užsitęsia ilgiau. Yra žmonės, kurie nuolat tą jaučia. Mintys neleidžia pailsėti. Tai pabudina pyktį, kaltės pojūtį, kad gyvenimas nenusisekė. Daugelis nori iš to išeiti ir nežino ką daryti su ta būsena. Atrodo viską darau gyvenime teisingai, o vieną dieną

,,Žmogus pagalvoja, kuo užbaigs dieną ar savaitę, bet ar pagalvoja kuo užbaigs gyvenimą?” [pauzė] Nesinori, kad tai nuskambėtų labai filosofiškai, bet šis klausimas man iš tiesų apjungia ir mano, kaip žmogaus, gyvenimo tikslus, ir vaikų auklėjimo kryptį, ir žmonos vaidmenį. Visada jaučiau, kad gyvenu ne šiaip, kad gyvenčiau. Besikeičiant situacijoms, gyvenimo kokybei tas klausimas vis

Pastaruoju laiku su vaikai stebime informaciją apie gamtą, joje vykstančius reiškinius, augalų bei gyvūnų pasaulį. Tai prideda gilesnį požiūrį į mūsų gyvenimą. Leidžia pamatyti, kad mūsų gyvenime yra daug daugiau žmogui nevaldomų procesų, negu galėjau kada įsivaizduoti! Pavyzdžiui, būti mama. Moksliškai įrodyta, kad tam tikru brandos etapu moteriai prabunda noras motinystei. Tai instinktai. Net jeigu