Tai skiltis skirta mums, moterims, esamoms ar būsimoms mamoms. Vaikų auklėjimas reikalauja daug vidinės stiprybės, motyvacijos, užtikrintumo bei palaikymo. Rašau su mintimi, kad galiu būti dalis moteris palaikančios aplinkos, nes pati žinau, koks svarbus yra kitų moterų palaikymas, kuris nuolat į širdį kužda: ,,Tu nesi viena. Tu nuostabi. Tu – mama. Tu – moteris. Mes kartu auklėjame ir ugdome vaikus ne šeip sau…”.
Kartais pagaunu save darant dalykus ne taip, kaip pati sąmoningai pasirinkčiau, o tiesiog… kaip mačiau kitus darant. Tarkim, laikau puodelį tarsi elegantiškai, šiek tiek pirštelį pakėlusi – ne todėl, kad kažkas taip patarė, bet nesąmoningai įsirašiau tą vaizdą į atmintį. Kažkada, kažkur, kažkas taip darė, ir mano pasąmonė nusprendė: „Štai, taip reikia“. Sėdžiu taip pat […]
DAR VIENA PRIEŽASTIS APGALVOTI AR TURIU ,,TEN” BŪTI Read More »
Nujaučiu, kad jau laikas pakalbėti apie moteris. Dažnai išgirstame, kad jos yra kantrios, jautrios, sugebančios daryti kelis darbus vienu metu, o dar pridėkime šiek tiek estetiškumo ir – voilà! – turime moters portretą. Taip, daugumoje atvejų tai tiesa. Bent jau apie kelis darbus vienu metu 😅. Intuicija – supergalia ar tiesiog „Aš žinojau“ momentas? Ar
MOTERIŠKOS GALIOS MAGIJA: INTUICIJA, DAUGIAFUNKCIŠKUMAS IR ŠIEK TIEK INDIVIDUALIZMO Read More »
Kai bendraujame su žmonėmis, dažnai užduodqme jiems tokį klausimą: „Jeigu galėtumėt būti bet koks gyvūnas, kurį pasirinktumėt ir kodėl?“ Dauguma žmonių pasirenka paukštį, nes jis gali laisvai skristi kur tik nori, arba katę, nes ji vaikšto, kur tik nori, ir elgiasi kaip nori. Akivaizdu, kad laisvė mums visiems atrodo labai patraukli — kas gi nenori
Pamenu, gyvenime atėjo etapas, kai beproto norėjau tikrų santykių. Bet didžiausias stabdis buvo baimė ir vėl nusivilti. Surizikavau, nors bijojau. Ir šiandien galiu pasakyti, kad tik tos baimės dėka esu ten, kur esu. Po kurio laiko pradėjau pastebėti, kad ne šiaip tos būsenos kinta, ne šiaip tikiuosi kažko, o paskui nusivyliu. Tai mechanizmas, kuris įtakoja
LŪKESČIAI IR NUSIVYLIMAI SANTYKIUOSE Read More »
Aš dažnai galvodavau, kodėl egzistuoja toks darinys kaip šeima, kam jis? Ir dabar daug kas sako, jog šeimos nereikia. Galbūt jie turi aplinką, kuri juos maitina. Ir šaunu. O kitiems tas ramybės uostas yra šeima. Savaime gera atmosfera, palaikymas ir ryšys šeimoje neegzistuoja tik dėl to, iog gyvename po vienu stogu. Kartais net priešingai –
ŠEIMA – EMOCINIO PASIKROVIMO STOTELĖ Read More »
Vis akys kyla į žvaigždes… nes ten tarsi atversta knyga, kurioje galima atrasti visus pasaulio mokslus, dėsnius, paslaptis. Ne veltui astronomija buvo vienas pirmųjų mokslų, nes mūsų protėviai kliovėsi gamtos dėsniais, pagal juos aiškinosi kas vyksta ir pan. Stebint žvaigždes ir kas vyksta visatoje, galima nuspėti ir kas vyks pas mus. Tik tam reikia išsiugdyti
AKYS KYLA Į ŽVAIGŽDES… Read More »
Kelias savaites teko intencyviai padirbėti reabilitacijos centre, mat kūnas pajuto per didelę įtampą. Pirma mintis buvo: ,,Ei!? Juk esu patenkinta savo gyvenimu, viskas dėliojasi kaip ir puikiai. Tai iš kur tas stresas?” O jis pasirodo atakuoja kiekvieną akimirką. Norisi kontroliuoti visus ir viską, savo gyvenimą, o negali, nes nežinai kas bus rytoj, kaip kas sureaguos
GYVENIMAS BE STRESO Read More »
Taip skambiai pradėjau, bet tai, kaip evoliucijonuojame, kaip žmonės, kelia nerimą. Tikrai daug pavyzdžių esame matę kaip meilė suteikia gyvybinę energiją. Taip sukurta gamtoje, kad visos jos dalys nori jaustis mylimos ir pačios mylėti. Norime jausti tą vidinį ryšį, kurį mūsų protėviai jautė taip stipriai ir nesijautę tokie vieniši, net gyvendami toli vieni nuo kitų.
ĮRAŠYTI MEILĘ Į RAUDONĄJĄ KNYGĄ Read More »
Yra du sėkmę ,,pritraukiantys” dalykai. Su vienu iš jų susiduriame, manau, dażnai. Antrasis dar retai randa vietos mūsų gyvenime. Tarkim, aš turiu idėją naujai veiklai. Aš noriai mezgu ryšius, palaikau kontaktą, neskaičiuoju laiko, nes man tai naudinga. Greit suprantu, kad jeigu aplink mane tvyro gera atmosfera, draugiškas kolektyvas – man sekasi. O jeigu man sekasi,
Gyvename kartoje, kurioje visa daugiau ir daugiau žmonių sustoja ir savęs paklausia kodėl turime daryti tai, ką darome. O gal neturime? Koks turėtų būti żnogaus gyvenimo tikslas? Ar žinau ką pasakysiu vaikams, kai jie manęs to paklaus? Kylantis depresijos ir savižudybių lygis verčia ieškoti kas ir kaip. Mes esame pasaulyje vienintelės protingos būtybės ir visa
TIK NEPRALEISTI PROGOS Read More »