Auklėjimo procesas moko mane žvelgti kitaip į gyvenimą, į patį auklėjimą ir į savo vaikus. Iš bendrų aptarimų su bendraminčiais, asmeninės praktikos bei mokomosios medžiagos gimsta mano straipsniai. Priskiriu juos prie puslapio širdies, nes prieš atliekant bet kokį veiksmą vaikų atžvilgiu, reikalingas tinkamas kėtinimas: ,,kodėl aš tai darau? ką tai duos vaikui? ar tai auklėjimo dalis? Šiame ugdymo ir auklėjimo procese daug nulemia pačios moters vidinė būsena, nes vaikai labai gerai tai jaučia. Dominuojant negatyvui nepavyks atlikti nė vienos užduoties tinkamai. O, kaip žinia, moters vidinei ramybei, balansui didelę įtaką turi santykiai su partneriu. Šias tris pagrindines sritis ir stengiuosi atskleisti sau ir jums.
Vakaras. Draugės skambutis. Ji parke. Viena. ,,Kas nutiko?” klausiu. O ji: ,,Esu parke. Jaučiu, kad išnykstu. Nieko ypatingo nenutiko, tiesiog rutina, spaudimas iš visų pusių baigia mane pribaigti, stumia iš pusiausvyros, man reikia įkvėpti tyro oro.“ Žinojau, kad ji turėjo omenyje ne deguonį, o kažką tokio, kas sugrąžintų ją į vidinę pusiausvyrą. Puikiai supratau ką
KAI MOTERIAI REIKIA PABŪTI VIENAI Read More »
Egzistuoja dvi meilės rūšys: meilė, kuri vysto vaiką ir meilė, kuri jį žlugdo. Mes norime mylėti vaikus, bet kartais per daug juos lepiname, per daug giriame, per daug jiems nuolaidžiaujame. Tai kada meilė prisideda prie vaiko vystymosi, o kada ji kenkia? Sunku apibūdinti tai keliais žodžiais, bet vaikas turi nuolatos jausti tėvų meilę. Ir tada,
MEILĖ KURIA | MEILĖ GRIAUNA Read More »
Vaikų auklėjimas ir ugdymas reikalauja nemažai pastangų. Mane žavi ugdymo šeimoje bendruomenės narių užsidegimas investuoti į vaikus ir geresnę ateitį, net kai kartais nebūna tam noro, jėgų arba aplink sukasi labai ,,motyvuojantys” komentarai. Vienas tokių dažniausiai sutinkamų (bent jau mano akiratyje) yra: ,,Ką tu viena čia padarysi? Pažiūrėk, niekas jau taip nedaro, tu viena tik.
BŪTI BALTA VARNA | TIKRAI VERTA? Read More »
Šiais laikai jau turbūt visi akivaizdžiai jaučiame atotrūkį tarp kartų. Vis sunkiau ir sunkiau suprasti ko nori, kuo gyvena mūsų vaikai. Jeigu anksčiau atotrūkis buvo laikomas 25 metai, tai dabar ta riba sumažėjo iki 5-10 metų. Įsivaizduojate kokiu greičiu viskas keičiasi? Kas žino, galbūt tas tarpas dar sumažės ir bus dar sudėtingiau suprasti vieniems kitus
MES IR JIE | KAIP SUPRASTI JAUNĄJĄ KARTĄ? Read More »
Ne su viena mama kalbėjau ir visos patvirtino, kad auginant du ir daugiau vaikų kasdien jaučiasi įtampa dėl tarp jų kylančių peštynių. Jau įsitikinau, kad leisti tiesiog ,,bujoti” ir elgtis kaip kas nori – netinkamas variantas. Tačiau atimti visišką laisvę ir nuolat stovėti kaip žandarui – irgi negerai. Bet suderinus abu dalykus gaunasi labai gera
VAIKŲ PEŠTYNĖS ŠEIMOJE Read More »
Kalbant apie priklausomybes, reikėtų pradėti nuo to, kad mes visi jų turime. Pati pirmoji priklausomybė – vaiko ir tėvų. Žinome koks nelengvas būna atsiskyrimas. Tik dalį priklausomybių įvardijame kaip neigiamas (alkoholis, cigaretės, narkotikai, vaistai, seksas). Tačiau gali būti priklausomybė apsipirkimams, sportui, maistui, feisbukui, žaidimams ir t.t. Tad pažvelgti reikėtų giliau – kodėl jos kyla mumyse
TAIP, AŠ PRIKLAUSOMA NUO… Read More »
Daug metų gyvenau net nesusimąstydama kokia yra žmogaus pykčio, nepasitenkinimo priežastis. Kas kyla manyje – tą ir ištransliuoju. Sugebėjimą viską ,,drėbti” į akis laikiau savo asmenybės stiprybe. Niekada nemaniau, kad iš tiesų aš skleidžiu negatyvą, griaunu ir taip gležnus santykius su kitais žmonemis. Tokiu savo elgesiu nieko tvaraus nesukuriu. Pamenu, kai aplink mane pradėjo viskas
PRIEŽASTIS, KASKART IŠVEDANTI IŠ VIDINĖS PUSIAUSVYROS Read More »
Nekart esu girdėjusi juokaujant, kad vaikų nereikia auginti, jie auga patys. Ir tikrai, auga. Tik klausimas dėl kokybės. Jeigu paliktume vaiką vystytis vieną kažkur miške, natūraliai, tai jis ir vystytų tik gyvūninę dalį savyje, ne žmogiškąją. Net ir vėliau sugrąžintas į žmonių visuomenę nesugebėtų prie jos pritapti. Tai man ,,miškas” yra ta palikta visapusiška vaiko
BŪTI TUO PIRMUOJU | BŪTI STIMULU Read More »
Dažnai kyla klausimai: kaip, žinant koks yra pasaulis, mokyti vaikus būti gerais kitiems? O gal esame priversti leisti jiems būti chamais ir manyti, kad jie pasaulio centras? Kada be jokių kompromisų parodyti vaikui ,,stop”, o kur riba, kuri nesužlugdytų jo asmenybės? Mūsų protėviai gyveno kur kas primytivesnį gyvenimą, rūpinosi iš kur gauti maisto, kad išgyventų
VAIKO GYVENIMO ŽEMĖLAPIS TĖVŲ RANKOSE Read More »
Rašiau apie mamos vaidmenį, jo svarbą ir kažkaip susimąsčiau, o koks tėvo vaidmuo tame. Žinome, kad netikėtai ateina moteriai laikas, kai joje prabunda noras turėti vaikų. Ir tada kyla vidinis klausimas: ,,Ar tai tikrai jis? (kitaip tariant: ,,Ar tikrai jis bus geras tėvas?”)”. Partnerio pasirinkimas šiais laikais gana sudėtingas reikalas. Nebeliko to virpulio prarasti antrąją
AR JIS BUS TINKAMAS TĖVAS? Read More »